Spausdinti

Pagrindiniai kompetencijų ugdymo aspektaiKompetencijų ugdymo praktika

Lietuvių kalbos pamokų aprašai su priedais

Klasė Tema
5 J. Degutytės eilėraščio „Močiutė kerpa avį“ perkeltinė prasmė
5 A. Lindgren apysakos „Mijo, mano Mijo“ pagrindinio veikėjo paveikslas
5 M. Macoureko literatūrinės pasakos „Kodėl mokykloje nebetampoma už ausų“ veikėjo paveikslo tikroviškumas. Atvirkštinis pasakojimas
5 Aprašymo mokymas
5 Žinutė
6 Monologas ir dialogas: kalbėtojo ir pašnekovo savybės
6 Kalbėjimas atsižvelgiant į tikslą ir adresatą
6 Kūrybinio grupių darbo „Ką sužinojome apie laivus ir jūrininkus“ pristatymas, mokymasis vertinti ir įsivertinti grupės darbą
6 Pokalbis, ginčas, kivirčas
6 Įasmeninimas
6 Epinio pasakojimo sandara
6 B. Vilimaitės teksto „Benamis“ atidus skaitymas ir aptarimas
6 Mitinės būtybės (ŽNS metodo taikymas)
6 K. Paterson knygos „Smarkuolė Gilė Hopkins“ skyriaus „Paukšt“ ištraukos atidusis skaitymas
6 Meninis daikto aprašymas
6 Pasakojimas su aprašymo elementais
6 Sakmių kūrimas
7 Kaip išmokti klausytis ir išgirsti? (Durstinio metodo taikymas)
7 B. Baltrušaitytės apsakymo „Trys pasakojimai apie Skaudą“ aptarimas
7 T. M. Rido romano ,,Raitelis be galvos“ pasakojimas
8 Pavojai, slypintys internete

Įasmeninimas

Mokymo eiga

MOKYMO IR MOKYMOSI EIGA
Mokinių sudominimas, jų patirties išsiaiškinimas, pamokos uždavinio skelbimas Trukmė
1. Rodoma skaidrė„Kempiniukas“  (1 priedas). Mokinių klausiama:
Kas pavaizduota skaidrėje?
Iš kokio kūrinio šis personažas?
Ką Kempiniukas veikia animaciniame filme?
Ką paprastai veikiame su kempine?
Kokių žmogui būdingų savybių turi šis personažas?
2. Skelbiama pamokos tema. Mokytoja atidengia dideliame popieriaus lape užrašytą pamokos temą ir mokinių klausia, ar jiems žinomos sąvokos personifikacija, įasmeninimas. Keletas mokinių atsako, kad yra girdėję šias sąvokas, bet negali pasakyti, ką jos reiškia. Mokytoja paaiškina, kad  abi šios sąvokos reiškia tą pačią meninę priemonę ir kad per šią pamoką mokiniai įtvirtins sąvoką įasmeninimas ir patys pateiks pavyzdžių.
3. Skelbiamas ir aptariamas pamokos uždavinys (jis užrašytas dideliame popieriaus lape), pokalbio metodu aptariamos darbo grupėje taisyklės, kurios apibendrinamos pateikties skaidrėje (2 priedas).		   7 min.      

Mokymo ir mokymosi veikla

 Trukmė
1. Mokiniai susėda į 4-ias grupes atsitiktine tvarka. Mokytoja kviečia mokinius grupėse pasidalyti vaidmenimis. Mokiniai pasiskirsto vaidmenimis (laikrodininkas, raštininkas, darbo organizatorius, triukšmo slopintojas) ir prisistato klasei, kas kokį vaidmenį atliks.
2. Grupių atstovai – darbo organizatoriai – traukia lapelius su užduotimis.
Užduotys:
1 grupė. Sukurkite trumpą pasakojimą, kuriame veiktų žirklės (suteikite joms bent 5 žmogaus savybes).
2 grupė. Sukurkite trumpą vaidinimą, kuriame veiktų drabužiai ir žirklės (suteikite jiems bent po 5 žmogaus savybes).
3 grupė. Sugalvokite saulės ir mėnulio dialogą (suteikite jiems bent po 5 žmogaus savybes).
4 grupė. Parašykite trumpą pasakojimą apie pavasarį ir žiemą (suteikite jiems bent po 5 žmogaus savybes).
Mokytojos paragina mokinius dar kartą atidžiai perskaityti užduotį, atsako į mokinių klausimus. Primenama, kad darbui grupėse skiriama 10 min., pristatymui – 2 min.
3. 10 minučių dirbama grupėse, mokytojos stebi mokinių darbą, prireikus padeda, konsultuoja.
4. Po 10 minučių, prieš grupių darbo pristatymus, mokiniams paaiškinama užduotis, kurią kiekvienas turi atlikti stebėdamas kitų grupių pristatymus: po kiekvieno pristatymo ant lipnių lapelių užsirašyti:
kokie daiktai ar gamtos reiškiniai grupės pristatyme „veikė“;
kokių žmogaus savybių jie turėjo (užsirašyti bent dvi savybes).
Užsirašytas mintis mokiniai turės aptarti savo grupėse, o vėliau apibendrintą nuomonę pateikti klasei.
5. Grupės pristato savo darbus. Po kiekvieno pristatymo skiriamos 2 minutės mokiniams užsirašyti veikėjus ir jų žmoniškąsias savybes.
6. Po pristatymų  grupėms skiriama užduotis per 3 min. aptarti ir apibendrinti grupės narių  žinias.
7. Mokinių klausiama:
Kokias žmogaus savybes grupių pristatymuose – vaidinime, pasakojimuose, dialoge – pastebėjote ir kam jos buvo suteiktos?
Kokie daiktai pristatymuose buvo paminėti ir ką jie veikė kaip žmonės?
Kokie gamtos reiškiniai pristatymuose buvo paminėti ir ką jie veikė kaip žmonės?
Grupių atstovai – raštininkai – išvardija daiktus, reiškinius ir jų žmogiškąsias savybes. Mokinių grupių atsakymai pakomentuojami, papildomi.
8. Lentoje mokytoja prisega didesnį lapą su užrašu – įasmeninimas, po juo mokiniai priklijuoja lapelius, kuriuose yra užrašę savo paminėtus daiktus su jiems suteiktomis žmogaus savybėmis.		   30 min.  

Apibendrinimas: vertinimas, įsivertinimas, refleksija

 Trukmė
1. Grįžtama prie pamokos uždavinio. Jis dar kartą garsiai perskaitomas ir aptariama kiekviena jo dalis.
2. Padedami mokytojo mokiniai formuluoja įasmeninimo apibrėžtį.
Mokinių klausiama:
Kas tas įasmeninimas?
 Mokiniai bando suformuluoti sąvokos apibrėžtį atsakydami:
Kai daiktai veikia kaip žmonės.
 Kai daiktams suteikiama žmoniškųjų savybių.
 ...
 Rodoma pateikties skaidrė su sąvokos apibrėžtimi (3 priedas). Mokiniai kviečiami užsirašyti  apibrėžtį ir 1–2 pavyzdžius, kurie buvo sukurti grupėse.
3. Skiriamas namų darbas: perskaityti H. K. Anderseno pasaką Apkaklis ir išrašyti visus įasmeninimo pavyzdžius.
4. Mokiniai kviečiami minutę pamąstyti, kokių žinių, gebėjimų, įgūdžių jie įgijo ar kokias žinias, gebėjimus pagilino, patobulino šioje pamokoje, ir savo mintimis pasidalyti su klase.
5. Savo darbą pamokoje mokiniai įsivertina metodu Nebaigti sakiniai. Mokytoja kviečia mokinius (pasirinktinai) užbaigti sakinius:
Šiandien pamokoje sužinojau...
 Per pamoką man geriausiai sekėsi...
 Šiandien labiausiai patiko...
   8 min.      
  Priedai 1 priedas. 2 pateikties skaidrė: Kempiniukas.
2 priedas. 3 pateikties skaidrė: darbo grupėje taisyklės.
3 priedas. 4 pateikties skaidrė: įasmeninimo apibrėžtis.

Į viršų     Filmuota medžiaga