Spausdinti

Pagrindiniai kompetencijų ugdymo aspektaiKompetencijų ugdymo praktika

Lietuvių kalbos pamokų aprašai su priedais

Klasė Tema
5 J. Degutytės eilėraščio „Močiutė kerpa avį“ perkeltinė prasmė
5 A. Lindgren apysakos „Mijo, mano Mijo“ pagrindinio veikėjo paveikslas
5 M. Macoureko literatūrinės pasakos „Kodėl mokykloje nebetampoma už ausų“ veikėjo paveikslo tikroviškumas. Atvirkštinis pasakojimas
5 Aprašymo mokymas
5 Žinutė
6 Monologas ir dialogas: kalbėtojo ir pašnekovo savybės
6 Kalbėjimas atsižvelgiant į tikslą ir adresatą
6 Kūrybinio grupių darbo „Ką sužinojome apie laivus ir jūrininkus“ pristatymas, mokymasis vertinti ir įsivertinti grupės darbą
6 Pokalbis, ginčas, kivirčas
6 Įasmeninimas
6 Epinio pasakojimo sandara
6 B. Vilimaitės teksto „Benamis“ atidus skaitymas ir aptarimas
6 Mitinės būtybės (ŽNS metodo taikymas)
6 K. Paterson knygos „Smarkuolė Gilė Hopkins“ skyriaus „Paukšt“ ištraukos atidusis skaitymas
6 Meninis daikto aprašymas
6 Pasakojimas su aprašymo elementais
6 Sakmių kūrimas
7 Kaip išmokti klausytis ir išgirsti? (Durstinio metodo taikymas)
7 B. Baltrušaitytės apsakymo „Trys pasakojimai apie Skaudą“ aptarimas
7 T. M. Rido romano ,,Raitelis be galvos“ pasakojimas
8 Pavojai, slypintys internete

Mitinės būtybės (ŽNS metodo taikymas)

Pamokos aprašas

Lietuvių kalbos pamoka Mitinės lietuvių sakmių būtybės vyko 2011 metų balandžio 27 dieną Panevėžio ,,Vyturio“ vidurinės mokyklos (dabar – progimnazijos) 5 klasėje. Pamoką vedė lietuvių kalbos  mokytoja metodininkė Dalia Vizbarienė. Keletą pamokų mokiniai skaitė sakmes iš  Norberto Vėliaus sudarytos knygos „Sužeistas vėjas“, išsiaiškino sakmės žanrinius požymius, mokėsi rasti tekstuose veiksmo laiko ir vietos nuorodas, formuluoti temą, pagrindinę mintį, aptarti veikėjų elgesio motyvus. Ši pamoka skirta apibendrinti, ką mokiniai jau yra sužinoję apie mitines sakmių būtybes ir ką norėtų sužinoti ar išsiaiškinti, kad kitą pamoką galėtų sukurti detektyvinę istoriją „Kas tai padarė?“. Pamokoje mokiniai mokosi taikyti naują aktyvaus skaitymo metodą  ŽNS. Dirbdami grupėse ŽNS metodu mokiniai skatinami sąmoningai, aktyviai skaityti, kelti naujus klausimus, ieškoti į juos atsakymų pasižymėdami tekste raktinius žodžius, koreguoti savo suvokimą diskutuodami su grupės draugais. Mokomasi pagal aptartus kriterijus įsivertinti savo mokymosi pažangą, kitų grupių veiklos rezultatus.  

Mokykla Panevėžio ,,Vyturio“ vidurinė (dabar – progimnazija) mokykla
Klasė, dalykas 5 klasė, lietuvių kalba
Mokytojas Dalia Vizbarienė
Bendrosios kompetencijos Mokėjimo mokytis:
įsivertina savo veiklą, pažangą ir vertina kitų veiklos rezultatus;
numato, kaip siekti sėkmingesnės veiklos.
Socialinė:
mokosi bendradarbiaudami.
Pasiekimai iš bendrųjų programų Nuostatos
Noriai skaityti įvairaus pobūdžio tekstus ir dalyvauti juos aptariant.
Gebėjimai, žinios ir supratimas
 2.1.1. [...] Rasti nurodytą informaciją tekste.
2.3.A. Taikyti mokytojo nurodytas strategijas prieš skaitant, skaitant ir perskaičius tekstą. Įvairiais būdais tikrintis teksto suvokimą [...].
Pamokos tema Mitinės lietuvių sakmių būtybės
Pamokos uždavinys (-iai) Bendradarbiaudami grupėse užpildys ŽNS lentelę, nubraižys mitinę būtybę apibūdinantį brėžinį, įsivertins savo mokymosi pažangą.
   Priemonės ŽNS lentelės šablonas kiekvienam mokiniui, adaptuoti Norberto Vėliaus tekstai „Aitvaras“, „Kaukas“, „Laumės“, „Raganos“ (Vėlius N. Mitinės lietuvių sakmių būtybės. Vilnius: Vaga, 1977, p.144–182), keturi dideli A3 formato popieriaus lapai, lipni juostelė, lipnūs rožiniai lapeliai, rašikliai, įvairių spalvų flomasteriai, įsivertinimo kriterijai, pateiktis.

Į viršų     Filmuota medžiaga