Spausdinti

Pagrindiniai kompetencijų ugdymo aspektaiKompetencijų ugdymo praktika

Lietuvių kalbos pamokų aprašai su priedais

Klasė Tema
5 J. Degutytės eilėraščio „Močiutė kerpa avį“ perkeltinė prasmė
5 A. Lindgren apysakos „Mijo, mano Mijo“ pagrindinio veikėjo paveikslas
5 M. Macoureko literatūrinės pasakos „Kodėl mokykloje nebetampoma už ausų“ veikėjo paveikslo tikroviškumas. Atvirkštinis pasakojimas
5 Aprašymo mokymas
5 Žinutė
6 Monologas ir dialogas: kalbėtojo ir pašnekovo savybės
6 Kalbėjimas atsižvelgiant į tikslą ir adresatą
6 Kūrybinio grupių darbo „Ką sužinojome apie laivus ir jūrininkus“ pristatymas, mokymasis vertinti ir įsivertinti grupės darbą
6 Pokalbis, ginčas, kivirčas
6 Įasmeninimas
6 Epinio pasakojimo sandara
6 B. Vilimaitės teksto „Benamis“ atidus skaitymas ir aptarimas
6 Mitinės būtybės (ŽNS metodo taikymas)
6 K. Paterson knygos „Smarkuolė Gilė Hopkins“ skyriaus „Paukšt“ ištraukos atidusis skaitymas
6 Meninis daikto aprašymas
6 Pasakojimas su aprašymo elementais
6 Sakmių kūrimas
7 Kaip išmokti klausytis ir išgirsti? (Durstinio metodo taikymas)
7 B. Baltrušaitytės apsakymo „Trys pasakojimai apie Skaudą“ aptarimas
7 T. M. Rido romano ,,Raitelis be galvos“ pasakojimas
8 Pavojai, slypintys internete

Kalbėjimas atsižvelgiant į tikslą ir adresatą

Mokymo eiga

MOKYMO IR MOKYMOSI EIGA

Mokinių sudominimas, jų patirties išsiaiškinimas, pamokos uždavinio skelbimas

Trukmė
Mokiniai sudominami  pasakojant ir trumpai aptariant iliustruotą istoriją apie varlytes (1 priedas).
Primenama, kad mokiniai iš anksto sudarytose 5-iose grupėse savarankiškai rinko medžiagą tema „Mūsų augintiniai“ ir rengė kalbą, atsižvelgdami į tikslą ir adresatą:
1 grupė – informuoti klasės draugus klasės valandėlės metu;
2 grupė – klasės susirinkime įtikinti tėvus, kodėl vaikams  reikia augintinio;
3 grupė – klasės vakarėlio metu sužadinti bendraamžių jausmus;
4 grupė – klasės valandėlės metu paskatinti klasės draugus rūpintis beglobiais gyvūnais;
5 grupė – informuoti 5 klasių mokinius, apie ką reikėtų gerai pagalvoti prieš įsigyjant augintinį.
Aptariamas pamokos uždavinys, primenamos darbo taisyklės.
Paaiškinama viešosios kalbos vertinimo kriterijų lentelė (2 priedas), aptariama kalbų sakymo, klausymo ir vertinimo eiga.		   10  min.  

Mokymo ir mokymosi veikla

Trukmė
Grupės viena po kitos sako iš anksto parengtas kalbas.
Kai kalba pirmos grupės atstovas, kiekvienas mokinys atidžiai klausosi ir pildo komentarų lapą (3 priedas). Grupei baigus kalbą, kitų grupių mokiniai baigia pildyti komentarų lapą, pasitaria savo grupėje ir užpildo kalbos vertinimo kriterijų lentelėje kalbėjusiai grupei skirtas skiltis. Tada 2–5 grupių atstovai pakomentuoja, kaip pavyko pirmajai grupei pasakyti viešą kalbą: kas buvo gerai, įdomu  ir ką reikėtų tobulinti, taisyti. Po to kalbėjusioji grupė įsivertina savo darbą, atsakydama į šiuos klausimus:
Ar grupė įgyvendino savo tikslus?
Kas tobulintina?
Kaip grupė tobulins savo darbą?
Taip dirbama, kol visos grupės pasako kalbas.
Kai pasisako paskutinioji grupė, klausytojai baigia pildyti kalbos vertinimo kriterijų lentelę, grupės susumuoja rezultatus ir grupių atstovai prie lentos priklijuoja spalvotą lapelį prie tos grupės, kuriai jie skyrė daugiausia taškų.		   25 min.                  

Apibendrinimas: įsivertinimas, vertinimas, refleksija

Trukmė
Pagal pateiktas nuorodas (4 priedas) mokiniai įsivertina savo darbą pamokoje. Pyrago dalijimosi metodu mokinai įsivertina savo indėlį į grupės darbą.
Refleksija vyksta pokalbio ratu metodu atsakant į 3 klausimus:
Ką veikiau?
Ko išmokau?
Kur pritaikysiu?

10 min.
Priedai 1 priedas. „Varlytės“. Iliustruota istorija mokiniams  sudominti.
2 priedas. Kalbos vertinimo kriterijai.
3 priedas. Komentarų lapas.
4 priedas. Įsivertinimo nuorodos.

Į viršų     Filmuota medžiaga