Spausdinti

Pagrindiniai kompetencijų ugdymo aspektaiKompetencijų ugdymo praktika

Lietuvių kalbos pamokų aprašai su priedais

Klasė Tema
5 J. Degutytės eilėraščio „Močiutė kerpa avį“ perkeltinė prasmė
5 A. Lindgren apysakos „Mijo, mano Mijo“ pagrindinio veikėjo paveikslas
5 M. Macoureko literatūrinės pasakos „Kodėl mokykloje nebetampoma už ausų“ veikėjo paveikslo tikroviškumas. Atvirkštinis pasakojimas
5 Aprašymo mokymas
5 Žinutė
6 Monologas ir dialogas: kalbėtojo ir pašnekovo savybės
6 Kalbėjimas atsižvelgiant į tikslą ir adresatą
6 Kūrybinio grupių darbo „Ką sužinojome apie laivus ir jūrininkus“ pristatymas, mokymasis vertinti ir įsivertinti grupės darbą
6 Pokalbis, ginčas, kivirčas
6 Įasmeninimas
6 Epinio pasakojimo sandara
6 B. Vilimaitės teksto „Benamis“ atidus skaitymas ir aptarimas
6 Mitinės būtybės (ŽNS metodo taikymas)
6 K. Paterson knygos „Smarkuolė Gilė Hopkins“ skyriaus „Paukšt“ ištraukos atidusis skaitymas
6 Meninis daikto aprašymas
6 Pasakojimas su aprašymo elementais
6 Sakmių kūrimas
7 Kaip išmokti klausytis ir išgirsti? (Durstinio metodo taikymas)
7 B. Baltrušaitytės apsakymo „Trys pasakojimai apie Skaudą“ aptarimas
7 T. M. Rido romano ,,Raitelis be galvos“ pasakojimas
8 Pavojai, slypintys internete

Sakmių kūrimas

Mokymo eiga

MOKYMO IR MOKYMOSI EIGA

Mokinių sudominimas, jų patirties išsiaiškinimas, pamokos uždavinio skelbimas

Trukmė
1. Mokiniai susėda pusračiu, prisimena, kokios  sakmės vadinamos etiologinėmis. Pademonstruojamas aplankas su kitos klasės mokinių sukurtomis sakmėmis ir skiriamas bei aptariamas kūrybinis namų darbas – kiekvienam sukurti sakmę klasės sakmių knygai.
2. Mokiniai supažindinami su pamokos tema, aptariamas pamokos uždavinys bei užduoties vertinimo kriterijai.		 5 min.  

Mokymo ir mokymosi veikla

Trukmė
1. Mokiniai tyliai skaito mitologines sakmes – pasiruošia skaityti garsiai (1 priedas).
2. Garsiai skaitoma pirmoji mitologinė sakmė,  aptariama veiksmo vieta, laikas, veikėjai, nuotaika.
3. Garsiai skaitoma antroji sakmė ir analizuojama veiksmo vieta, laikas, veikėjai, nuotaika.
4. Aptartos sakmės apibendrinamos mokiniams skiriant užduotį patiems sukurti mitologinių sakmių apibrėžtį. Mokinių atsakymai palyginami su mokytojos pateiktu sąvokos paaiškinimu (2 priedas).
5. Aptariami patarimai, kurie padės kurti sakmes dirbant grupėmis (3 priedas).
Mokiniai supažindinami su šaltiniais, kurie padės atlikti užduotį (asmenvardžių,     vietovardžių žodynai, lietuvių liaudies mitologinių sakmių rinkinys „Sužeistas vėjas“).
Mokiniai atsitiktine tvarka – išsiskaičiuojant pirmais  ketvirtais – suskirstomi į keturias komandas.
6. Darbas grupėmis. Komandos perskaito ir aptaria užduotį – sukurti savąją mitologinę sakmę. Užduotis:  „Sukurkite savąją sakmę ir papasakokite taip, kad klausytojams būtų įdomu, gal net šiurpu, baugu.“
Darbui grupėje atlikti skiriama 10 minučių.
7. Po 10-ties minučių komandos pristato grupės darbą – seka sakmes.
8. Sakmės vertinamos naudojantis patarimais, kaip kurti sakmes (3 priedas).		 30 min.                                

Apibendrinimas: įsivertinimas, vertinimas, refleksija

Trukmė
1. Dar kartą prisimenama pamokos tema, uždavinys,  aptariama, ar pavyko jį įgyvendinti.
2. Kiekvienam mokiniui skiriama užduotis įsivertinti savo mokymosi veiklą per pamoką – užrašyti ant lipnių lapelių dvi sėkmes ir dvi nesėkmes (4 priedas). Lapeliai įteikiami mokytojai.
3. Mokytoja pakomentuoja mokinių mintis. Aptariama, kas mokiniams sekėsi ir kokių gebėjimų dar trūksta.

10 min.
Priedai 1 priedas. Mitologinės  sakmės.
2 priedas. Mitologinės sakmės sąvokos paaiškinimas.
3 priedas. Patarimai, kaip kurti mitologinę sakmę.
4 priedas. Įsivertinimo nuorodos.

Į viršų     Filmuota medžiaga