Spausdinti

Pagrindiniai kompetencijų ugdymo aspektaiKompetencijų ugdymo praktika

Lietuvių kalbos pamokų aprašai su priedais

Klasė Tema
5 J. Degutytės eilėraščio „Močiutė kerpa avį“ perkeltinė prasmė
5 A. Lindgren apysakos „Mijo, mano Mijo“ pagrindinio veikėjo paveikslas
5 M. Macoureko literatūrinės pasakos „Kodėl mokykloje nebetampoma už ausų“ veikėjo paveikslo tikroviškumas. Atvirkštinis pasakojimas
5 Aprašymo mokymas
5 Žinutė
6 Monologas ir dialogas: kalbėtojo ir pašnekovo savybės
6 Kalbėjimas atsižvelgiant į tikslą ir adresatą
6 Kūrybinio grupių darbo „Ką sužinojome apie laivus ir jūrininkus“ pristatymas, mokymasis vertinti ir įsivertinti grupės darbą
6 Pokalbis, ginčas, kivirčas
6 Įasmeninimas
6 Epinio pasakojimo sandara
6 B. Vilimaitės teksto „Benamis“ atidus skaitymas ir aptarimas
6 Mitinės būtybės (ŽNS metodo taikymas)
6 K. Paterson knygos „Smarkuolė Gilė Hopkins“ skyriaus „Paukšt“ ištraukos atidusis skaitymas
6 Meninis daikto aprašymas
6 Pasakojimas su aprašymo elementais
6 Sakmių kūrimas
7 Kaip išmokti klausytis ir išgirsti? (Durstinio metodo taikymas)
7 B. Baltrušaitytės apsakymo „Trys pasakojimai apie Skaudą“ aptarimas
7 T. M. Rido romano ,,Raitelis be galvos“ pasakojimas
8 Pavojai, slypintys internete

Monologas ir dialogas: kalbėtojo ir pašnekovo savybės

Mokymo eiga

MOKYMO IR MOKYMOSI EIGA
Mokinių sudominimas, jų patirties išsiaiškinimas, pamokos uždavinio skelbimas Trukmė
Pamokos pradžioje mokinių prašoma minutę pagalvoti ir paaiškinti, kuo jiems svarbus bendravimas, ar jie įsivaizduoja savo gyvenimą be bendravimo. Mokinių dėmesiui sužadinti rodoma pirma pateikties skaidrė – schema „Saulutė“ (1 priedas) ir skiriama individuali užduotis: sąsiuvinyje nubraižyti schemą, kurioje būtų pavaizduota, su kuo mokinys dažniausiai bendrauja. Kai mokiniai šią užduotį baigia atlikti, siūloma pasidalyti savo mintimis su suolo draugu.Skelbiama pamokos tema ir uždavinys. Prisimenama, ką mokiniai jau žino apie monologą ir dialogą.    7 min.      

Mokymo ir mokymosi veikla

 Trukmė
Išsiskaičiuojant pirmais penktais mokiniai suskirstomi grupėmis.
1. Užduotis grupėms. Naudojantis vadovėlio medžiaga (2 priedas) ir savo patirtimi parengti ir pristatyti klasei grupės nuomonę, kokių  3–5 gero pašnekovo savybių reika, kad  dialogas būtų sėkmingas.
2. Grupių darbo pristatymas. Kai pristato pirmoji grupė, kitos grupės pasižymi, kurios savybės jų parengtuose pristatymuose sutampa. Kitos grupės, pristatydamos savo darbą, pasikartojančių savybių nebevardija.
3. Atliekamos praktinės užduotys, skirtos  išsiaiškinti, į kokius dalykus reikia atkreipti dėmesį rengiantis kalbėti monologu. Mokiniams siūloma pasirinkti vieną iš dviejų užduočių:
a) ,,Šuolis į šaltą dušą“;
b) ,,Pažiūrėjimas į auditoriją iš kito taško“.
,,Šuolis į šaltą dušą“ – tai iššūkis mokiniams išbandyti savo sugebėjimą kalbėti spontaniškai, improvizuoti. Mokytoja pademonstruoja, kaip galėtų būti atliekama ši užduotis. Tada grupė deleguoja drąsų mokinį, kuris vieną minutę turi tęsti mokytojos pradėtą  mintį. Pavyzdžiui, mokytoja sako: ,,Batų raišteliai...“. Mokinys pakartoja mokytojos žodžius ir toliau tęsia mintį: ,,Batų raišteliai yra labai reikalingi, nes jei jų nebūtų...“
,,Pažiūrėjimas į auditoriją iš kito taško“ – taip pat nemažas iššūkis mokiniams. Šią užduotį atlikti nelengvai ryžtasi drąsiausieji, bet vėliau daugelis nori išbandyti savo jėgas. Mokytoja paaiškina užduoties reikalavimus: kiekviena grupė turi deleguoti savo atstovą, kuris turės atlikti grupėje sugalvoto personažo vaidmenį:
  •  oriai užlipti ant stalo;
  •  apžvelgti auditoriją;
  •  pasakyti svarbią frazę;
  •  taip pat oriai nulipti.
Pirmoji užduotį atlieka mokytoja. Pavyzdžiui, mokytoja sako, kad yra filosofė. Tada oriai užlipa ant kėdės, po to ant suolo, iš lėto apžvelgia susirinkusią publiką ir pakiliai sako: ,,Gyvenimas – tai veidrodis. Šypsokis ir jis tau šypsosis.“
Po to, kai mokytoja pademonstruoja, kaip atlikti užduotį, mokiniai 2–3 minutes tariasi grupėse, pasirenka personažą, numato jo vaidmens atlikėją, padeda jam parengti kalbą.
Kai užduotį atlieka visų grupių atstovai, pasidalijama emocijomis, kaip vaikai jautėsi kalbėdami, kas jiems pavyko, kas buvo sunkiausia.
   30 min.  

Apibendrinimas: vertinimas, įsivertinimas, refleksija

 Trukmė
Pamokos pabaigoje grįžtama prie kalbančiojo savybių sąrašo ir papildoma, kokių dar savybių reikia viešai kalbančiam žmogui ir pašnekovui.Kadangi mokiniai dirbdami grupėmis naudojosi dideliais popieriaus lapais, kuriuose atliko užduotis, liko tuščia kita lapo pusė. Joje iš anksto buvo nubraižyti įsivertinimo tinkleliai (3 priedas), kuriuos mokiniai užpildo ir pakomentuoja klasei. Skiriama ir aptariama namų užduotis: kiekvienas vaikas pagalvos ir parašys, kokių savybių jam, kaip geram pašnekovui, kalbėtojui, dar trūksta ir kaip jas ugdysis. 8 min.      
 Priedai 1 priedas. Schema „Saulutė“.
2 priedas. Pamokoje naudotas vadovėlio tekstas.
3 priedas. Įsivertinimo tinklelis.
4 priedas. Pamokos akimirkos.

Į viršų     Filmuota medžiaga