Pagrindiniai kompetencijų ugdymo aspektaiKompetencijų ugdymo praktika

Pasakojimo planas – tai grafinė tvarkyklė, kuri padeda mokiniams savarankiškiau ir sąmoningiau analizuoti pasakojimus remiantis pasakojimo struktūros žiniomis. Ja naudodamiesi mokiniai supranta, kad kruopšti pasakojimo elementų analizė nėra savitikslė, ji padeda suprasti teksto prasmę. Be to, mokiniai išmoksta remtis pasakojimo struktūra patys kurdami tekstus.

(Parengta remiantis Buehl D. Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis, 2004, p. 130–133)

Taikymo pavyzdys: lietuvių kalba, 8 klasė

Ši grafinė tvarkyklė pasitelkta K. Borutos romanui „Baltaragio malūnas“ aptarti.
 

Priemonės
K. Borutos „Baltaragio malūnas“ (bent po vieną knygą grupei), grafinės tvarkyklės Pasakojimo planas kopija kiekvienam mokiniui, dideli balto popieriaus lapai (po vieną grupei), lipnūs lapeliai, A4 formato popieriaus lapai (mokymosi dienoraščiui).

 

Eiga
Per nurodytą laiką mokiniai savarankiškai perskaito K. Borutos romaną „Baltaragio malūnas“.
Mokytoja pradeda aptarimą kviesdama mokinius išsakyti pirminius skaitymo įspūdžius.
Prieš pradedant nagrinėti kūrinį mokytoja paaiškina, kad aptariant romaną ji prašys rašyti mokymosi dienoraštį. Pirmoji užduotis – individualiai parašyti, kaip kiekvienas suprato, apie ką yra šis romanas, kokios pagrindinės jo mintys, kol dar kūrinys išsamiau neaptartas. Nagrinėjant romaną klasėje mokymosi dienoraštis bus pildomas dar du kartus apmąstant, ar (ir kaip) romano analizės pamokos keičia supratimą, kokių naujų įžvalgų atrandama naudojantis tam tikrais „mokymosi instrumentais“ ir nagrinėjant romaną kartu.
Mokytoja primena, kad kūrinio aptarimą verta pradėti nuo nesudėtingų, bet svarbių pasakojimo elementų įvardijimo: kas yra pagrindiniai veikėjai, kas kur kada vyksta, kaip viskas baigiasi. Ji pasiūlo mokiniams užpildyti Pasakojimo žvaigždę. Pasakojimo žvaigždės šablonas nupieštas lentoje. Mokiniai jį persibraižo į lapus, individuliai užpildo (žr. 1 pavyzdį) ir aptaria su grupės draugais. Tada mokytoja paprašo grupių pristatyti Pasakojimo žvaigždes. Diskutuojant, svarstant grupių darbus užpildomas šablonas lentoje.
Mokytoja išdalija mokiniams Pasakojimo plano šablonus. Ji paaiškina, kad stropiai pildomas Pasakojimo planas, ypatingas dėmesys konflikto esmei ir jo sprendimo būdui (atomazgai) padės geriau suprasti pagrindinę mintį. Taip pat mokinių prašoma mokymosi dienoraštyje apmąstyti, kaip jiems sekėsi pildyti pasakojimo planą, ko jie išmoko, kokių sunkumų kilo. Šis darbas atliekamas namuose. Kitą dieną mokytoja surenka individualiai užpildytas schemas ir prašo pasidalyti mokymosi patirtimi. Ji paaiškina, kad nagrinės pasakojimo planus kaip medžiagą, kuri gali atskleisti, ko dar reikia pasimokyti, ką papildomai pasiaiškinti.
Kitą pamoką mokytoja teikia atsaką remdamasi užpildytais planais. Ji pastebėjo, kad dalis mokinių, įvardydami kulminaciją, linkę abstrahuoti (pvz., kova tarp gėrio ir blogio), nors reikėtų nurodyti konkretų kūrinio epizodą. Verta pagalvoti ir apie tai, ar veikėjų mirtis tikrai yra kulminacija, ar ankstesnių sprendimų pasekmė, atomazgos dalis. O konflikto įvardijimuose kaip tik stinga apibendrinimo, abstraktumo. Abstrakčiau įvardytas konfliktas padėtų formuluoti labiau apibendrintą pagrindinę mintį. Kai kuriose konflikto formuluotėse stinga aiškiai įvardytos priešpriešos (pavyzdžiui, Baltaragis apgavo Pinčuką dėl dukros). Mokytoja paakina mokinius pamąstyti, ar jų įvardytos pagrindinės mintys tikrai akivaizdžiai susijusios su konflikto esme ir atomazga. Suteikus atsaką mokiniai suskirstomi grupėmis. Jie svarsto individualiai sudarytus planus atsižvelgdami į suteiktą atsaką ir pildo bendrą pasakojimo planą dideliame lape.
Vienos grupės dideliame lape pateiktas planas svarstomas su visa klase. Mokiniai diskutuoja, siūlo, kaip koreguoti planą. Ypatingas dėmesys skiriamas konfliktui įvardyti, pagrindinei minčiai formuluoti, jos sąsajai su konflikto esme ir atomazga pagrįsti. Planas koreguojamas klijuojant lipnius lapelius, kuriuose užrašomos, klasės manymu, tinkamiausios formuluotės.
Mokytoja paprašo mokinių raštu apmąstyti, ar (ir kaip) taikytos mokymosi strategijos, grupės ir klasės diskusijos paveikė jų pradinį kūrinio supratimą.
Išanalizavusi mokymosi dienoraščius mokytoja padaro šias išvadas:
Taikyti darbo metodai motyvuoja silpniau besimokančius mokinius.

Darant darbą užsimaniau pabaigti knygą, nes darbas labai užvedė ir knyga pasirodė įdomesnė dar labiau[1]. (Simonas) Žr. mokinio dienoraštį.

Mokiniai skatinami stebėti savo suvokimą ir jį gilinti.

Mano manymu, kūrinys yra apie malūnininką Baltaragį. Knygoje rašoma apie jo gyvenimą. Kaip jis apgauna Pinčuką, vėliau Uršulę, kaip jis myli savo dukrą<...>Atlikdamas darbą aš supratau, kad knyga nėra vien tik apie Baltaragio malūnininko gyvenimą. Knygoje pasakojama apie kelių herojų gyvenimą. Ir jie šiame kūrinyje atlieka svarbų vaidmenį. Tai yra Girdvainis, Jurga ir Pinčukas.Darbas grupėje man padėjo suprasti, kad kulminacija nėra veikėjų mirtis. (Lukas)

   

Atlikus namų darbus, suvokiau, jog „Baltaragio malūnas“ yra išties sunkus kūrinys. Man buvo sunku sudaryti knygos pasakojimo planą, buvo keblu nusakyti, kur yra kulminacija, nustatyti šios knygos pagrindinę mintį. (Julija)

 

Šis procesas man labai padėjo. Iš atskirų nuomonių ir mokytojos pastabų susidariau bendrą vaizdą apie kūrinį. „Baltaragio malūnas“ – tai puikus kūrinys apie meilės ir blogio kovą, naudojant mitologinius motyvus. (Mykolas)

   

Atlikdama namų darbus supratau, jog kūrinyje kovoja žmonės – gėrio ir velnias – blogio atitikmuo. Taip pat man paaiškėjo, jog ir „gerieji“ veikėjai klydo, tai lėmė visų pagrindinių herojų mirtį. Tokiu būdu skaitytojas labiau pamokomas ir sukrečiamas. Man vis dar neaišku dėl kūrinio sudėties – konflikto, atomazgos, kulminacijos, pagrindinės minties.Darbas grupėse padėjo suprasti kūrinio esmę, pagilino žinias apie knygos supratimą, paaiškėjo kūrinio sudėtis, svarbiausi akcentai, mintis. (Luka)

   

Manau, jog kūrinio mintis galėtų būti ta (bent jau skaitant knygą taip manau), kad kas šiame pasaulyje gražu, miela, nuostabu, kas teikia džiaugsmą bei džiugina širdį, neilgai šiam pasauly egzistuoja. Šiame kūrinyje tai buvo Marcelės ir Baltaragio meilė, paskui dukros auginimas <...>Atlikdama namų darbą labiau įsigilinau į kūrinio siužetą, jo prasmę bei kitas detales. Tačiau kilo ir keletas sunkumų. Vis bandžiau suvokti ir apibendrinti pagrindinę mintį, bet man tai buvo sunku. Nesuprantu, kuri simbolika ar siužeto vingiai yra svarbiausi, į kuriuos autorius kreipė labiausiai dėmesį, ką norėjo šiuo kūriniu pasakyti. (Kotryna)

    Mokiniai skatinami mąstyti apie kūrinio sąrangą, kad išsiaiškintų jo prasmę.
 

Manau, kad pasidarę visą pasakojimo planą mes tiksliai išsiaiškinome įvykius, jų kilimo priežastis, kaip jie atsiliepė vėlesniems įvykiams.  (Jonas) Žr. mokinės dienoraštį.

      Mokinių atlikties pavyzdžiai
1 pavyzdys. Mokinės individualiai užpildyta „Pasakojimo žvaigždė“.
2 pavyzdys. Pasakojimo plano rengimas ir koregavimas.

3 pavyzdys. Mokinių mokymosi dienoraščių pavyzdžiai.

Inga Mėlinauskaitė, Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos vyresnioji lietuvių kalbos mokytoja, ir Raimonda Jarienė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė

Taikymo pavyzdys: lietuvių kalba, 6 klasė

    Šiame pavyzdyje naudojamas ne konkretus, bet abstraktus pasakojimo sandaros grafinis modelis.
Perskaičius M. Tveno knygos ,,Tomo Sojerio nuotykiai“ ištraukas ir išnagrinėjus jas kaip epinio kūrinio, apysakos pavyzdį, siekiama gilinti epinio pasakojimo (kaip vieno svarbiausių epiškumo požymių) sandaros suvokimą. Sąvokos ,,užuomazga“, „veiksmo raida“, „kulminacija“, „atomazga“ šeštokams jau žinomos, laikydamiesi pasakojimo nuoseklumo jie jau pasakojo nuotykius pasakotojo vardu, improvizavo veikėjų – Tomo ir Heko – dialogus. Tad yra pasirengę gilinti turimą epinio pasakojimo suvokimą ir juo remdamiesi kurti savo pasakojimus.
 

Priemonės
Dideli spalvoti lapai su pasakojimo sandaros dalių pavadinimais: Užuomazga, Veiksmo raida, Kulminacija, Atomazga; magnetinė lenta, magnetai.

 

Eiga
Mokiniams parodau keturis skirtingų spalvų popieriaus lapus su pasakojimo sandaros dalių pavadinimais.

Paprašau mokinių lapus sudėlioti lentoje tokia tvarka, kokia vyksta epinis pasakojimas. Bando keli mokiniai, ne viskas pavyksta, pateikiu užuominų apie veiksmo įtampos augimą, veikėjų nuotaikos kitimą, apie laukimą to, kas turi įvykti ir pagaliau įvyksta, ir kas po to, kai jau įvyko.
Mokiniams ir mokytojai bendradarbiaujant, nebijant klysti, pagaliau lentoje sudedama tokia schema:

Kadangi vėliau mokiniai kurs epinį pasakojimą, galima šią schemą panaudoti pasakojimui planuoti. Norėdama akcentuoti veiksmo raidą, pasiūlau planavimo galimybę raktiniais veiksmažodžiais (jie gali būti įvairūs; mokiniai gali sugalvoti patys):

Schema lieka lentoje visą pamoką ir gali būti panaudota refleksijai.

 

Kristina Naujokaitytė, Marijampolės Petro Armino pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė