Pagrindiniai kompetencijų ugdymo aspektaiKompetencijų ugdymo praktika

Aktyvaus mokymosi metodų taikymo pavyzdžiai

Abipusis mokymas

  Abipusio mokymo metodas buvo sukurtas mokiniams, kuriems sunkiai sekėsi suprasti skaitomus tekstus, ir laikomas vienu veiksmingiausių mokymosi metodų. Jis pagrįstas struktūruotu mokytojo ir mokinių pokalbiu skaitant ir aptariant tekstą nedideliais fragmentais, dažniausiai pastraipomis. Įgudus taikyti šį metodą mokytojo vaidmenį grupės diskusijoje paeiliui atlieka visi grupės nariai.
  Taikant šį metodą mokymasis vyksta dviem lygiais: mokomasi teksto turinio ir kartu mokomasi suvokimo strategijų: apibendrinimo, klausimų kėlimo, aiškinimosi ir numatymo.
  Kiekviena taikoma strategija turi savo tikslus. Apibendrindami mokiniai mokosi nustatyti svarbiausią informaciją. Formuluodami klausimus mokiniai pirmiausia taip pat turi nustatyti svarbiausią informaciją, o tada suformuluoti su ja susijusį aiškų klausimą. Aiškinimasis ypač svarbi strategija tiems, kurie turi teksto supratimo sunkumų. Įprastai tokie mokiniai nėra įgudę stebėti savo suvokimo ir iš esmės skaitydami ir nesuprasdami teksto dalies nejaučia diskomforto. Skaitymo tikslu jie laiko teksto perskaitymą, o ne supratimą. Skatinami nurodyti neaiškias vietas ir jas aiškintis, tokie mokiniai įgyja supratimo, kad tekstas gali būti neaiškus dėl įvairių priežasčių ir yra būdų tiems neaiškumams išsiaiškinti. Mokiniai kelia hipotezes apie tai, ką autorius aptars kitoje pastraipoje. Kad tai atliktų, jie turi remtis jau žinoma informacija ta tema, teksto struktūros išmanymu. Be to, jie turi skaitymo tikslą – patvirtinti ar paneigti hipotezę.
  Abipusio mokymo metodas dažniausiai taikomas dirbant su informaciniais tekstais. Tačiau jis gali būti taikomas ir grožiniam tekstui aptarti. Tada mokytojo užduotis galima šiek tiek modifikuoti. Prasminga, be aptartų strategijų, mokinių dar prašyti taikyti įsivaizdavimo strategiją – žodžiais nusakyti, ką jie įsivaizduoja perskaitę grožinio teksto dalį.

(Parengta naudojantis šiais šaltiniais: Petty G. Įrodymais pagrįstas mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto Alba, 2008; Reciprocal teaching (http://www.ncrel.org/sdrs/areas/issues/students/atrisk/at6lk38.htm)

Priemonės
Tekstas kiekvienam grupės nariui, kortelė su „mokytojo“ veiksmų aprašu.

Eiga
  Mokytojas, dirbdamas su visa klase, paaiškina, kaip atliekamas „mokytojo“ vaidmuo abipusio mokymo pokalbyje. Perskaičius pirmąją teksto pastraipą paaiškinama ir pademonstruojama, kaip „mokytojas“ apibendrina, kas buvo perskaityta. Jis turi esminius dalykus nusakyti 1–2 sakiniais.

Sugalvoja klausimą iš teksto ir paprašo grupės narių į jį atsakyti. Klausimas turėtų būti susijęs su pagrindine mintimi ar svarbiausia informacija.
Išaiškina neaiškias vietas (kai to reikia).
Numato (kai to reikia), apie ką bus kita pastraipa.
  Mokiniai suskirstomi grupėmis po 4–7 mokinius. Tekstas skaitomas pastraipomis. Visi grupės nariai paeiliui imasi mokytojo vaidmens. Tikrasis mokytojas stebi, kaip mokiniai apibendrina, klausia, aiškinasi, ir teikia atsaką.

Į viršų     Filmuota medžiaga