Pagrindiniai kompetencijų ugdymo aspektaiKompetencijų ugdymo praktika

 Praktinio tyrimo atlikimas gamtos mokslų pamokose yra itin reikšmingas ugdant mokinių gebėjimus ir kompetencijas. Ši veikla gali būti įdomi ir aktyvi, skatinanti mokinius geriau pažinti juos supančią aplinką, pritaikyti įgytas žinias ir gebėjimus įvairioms problemoms spręsti.
Praktinio tyrimo atlikimas yra įdomesnis ir aktyvesnis tada, kai mokiniui leidžiama pačiam savarankiškai jį atlikti. Mokiniai mokosi kelti klausimus, problemas ir formuluoti hipotezes.
Hipotezei patikrinti gali būti naudojami įvairūs metodai. Kokius metodus pasirinkti, priklauso nuo:
• tikslų ir uždavinių, kurių norima pasiekti atliekant praktinį tyrimą;
• mokytojo kompetencijos;
• mokinių pasirengimo lygio;
• turimų priemonių;
• laiko, numatyto užduočiai atlikti.
Kad praktinių tyrimų metu mokiniai patirtų mokymo(si) sėkmę, labai svarbu tinkamai planuoti veiklą. Numatant praktinį tyrimą mokytojui reikėtų atsakyti į tokius klausimus:
• kaip mokiniai pasirengę praktinei veiklai;
• ar mokiniai vadovausis mokytojo nurodymais, ar bandys patys rasti teisingą kelią;
• ar bus dirbama individualiai, ar grupėmis.
Jei trūksta priemonių ir įrangos, mokinius suskirstykite grupėmis ir tegu viena grupė atlieka praktines užduotis, kol kiti dalyvauja pamokoje kaip įprasta. Arba sukite „karusele“ keletą skirtingų praktinių užduočių.
Nuspręskite, ko būtent tikitės pasiekti šia pamoka, o paskui suplanuokite jos veiklą kruopščiau nei paprastai:
• ar yra dalykų, į kuriuos mokiniai būtinai turi atkreipti dėmesį;
• ar norite, kad jie kaip nors aprašytų veiklą;
• ar reikės demonstruoti pavyzdžius;
• ar pakankamai pabrėžėte saugumo reikalavimus.
Pasirūpinkite, kad nebūtų mokinių, kurie neturi ką veikti. Galbūt anksčiau baigusiems papildomai skirsite atvirą užduotį.
Praktikos darbo ataskaitą rasite čia.

(Parengta naudojantis šiais šaltiniais: Eksperimentas biologijos pamokose: metodinės rekomendacijos praktikos darbams. Vilnius:Pedagogų profesinės raidos centras, 2006; Petty, G. Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto alba, 2007)

Taikymo pavyzdys: gamta ir žmogus, 6 klasė

Šarminių ir rūgštinių tirpalų gaminimas. Mokiniai, dirbdami grupėmis po 4–5, atliks bandymą pagal aprašymą, gamins rūgštinius ir šarminius tirpalus ir, naudodami indikatorių, juos atpažins, gautus rezultatus surašys į lentelę pratybų sąsiuvinyje.
 

Priemonės
Citrinų rūgštis, soda, raudongūžio kopūsto sultys, plastikiniai indeliai, šaukšteliai.

Eiga
Prieš atliekant bandymą akcentuojamas saugumas – mokytoja primena, kad negalima ragauti ir drąsiai uostyti nepažįstamų tirpalų. Mokiniai, padedami mokytojos, prisimena kitas saugaus darbo taisykles. Mokiniai atliko bandymą pagal pateiktą aprašymą – gamino rūgštinius ir šarminius tirpalus. Aiškinosi iškilusius klausimus. Ne visiems vienodai gerai sekėsi, tačiau visi mokiniai atliko praktikos darbą iki galo ir atpažino tirpalus naudodami gamtinį indikatorių. Kai kurie mokiniai eksperimentavo – maišė rūgštinius tirpalus su šarminiais, nežinodami, kas gali nutikti. Tirpalai pradėjo putoti. Tirpalų reakcija sužadino mokinių smalsumą ir paskatino dar kartą pasiaiškinti neutralizacijos sąvoką.

Živilė Montrimienė, Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos biologijos mokytoja

Taikymo pavyzdys: fizika, 7 klasė

Praktinio tyrimo metodas taikytas pamokoje Medžiagos tankio nustatymas.
   

Priemonės
Užduočių lapai, svarstyklės, svarsčių rinkiniai, metaliniai cilindro formos kūnai, rašymo priemonės, liniuotės.

Eiga
Mokiniai suskirstomi poromis.
Poroms išdalijami užduočių lapai ir priemonės, reikalingos praktiniam darbui Medžiagos tankio nustatymas atlikti.
Lentoje užrašomos pagrindinės sąvokos, su kuriomis mokiniai jau buvo susipažinę ankstesnėse temose ir kurias pakartos praktinio darbo metu.
Mokiniams primenama, kaip apskaičiuojami taisyklingų geometrinių figūrų ir netaisyklingų formų kūnų tūriai bei svėrimo taisyklės.

Užduočių lapo pavyzdys

Ramunė Mickaitienė, Šiaulių Jovaro progimnazijos fizikos mokytoja