Pagrindiniai kompetencijų ugdymo aspektaiKompetencijų ugdymo praktika

  Atkaklus klausinėjimas – tai metodas, kuris padeda mokytojui įtraukti mokinius į mokymosi veiklą, suteikia informacijos apie mokinių suvokimą. Metodo esmė ta, kad prieš atsakydami į pateikus klausimus mokiniai gauna pakankamai laiko pamąstyti, tada išklausomi atsakymai ir suteikiamas atsakas apie jų kokybę.
  Taigi pirmiausia užduodamas klausimas ar įvardijama probleminė situacija. Geriausia klausimą ar problemą užrašyti lentoje. Mokiniams paaiškinama, kaip jie turės atsakyti į pateiktus klausimus – poromis, grupėmis ar individualiai. Mokytojas nuolat stebi mokinių darbą, įsitraukimą, kontroliuoja laiką, atlikus užduotį kviečia savo nuožiūra pasirinktus mokinius pristatyti atsakymus. Atsakymai kokiu nors būdu fiksuojami, mokytojas jų kol kas nevertina. Kai atsakymai surinkti, mokytojas ragina klasę juos aptarti, susitarti dėl bendro atsakymo. Kai mokiniai jau turi bendrą atsakymą, mokytojas gali pateikti teisingo atsakymo variantą, kad mokiniai pakoreguotų savo suvokimą, įsivertintų savo darbo rezultatus. Tai tinka tais atvejais, kai užduodami tikslaus atsakymo reikalaujantys klausimai. Kai tikimasi pakankamai atviro, nevienareikšmio atsakymo, klausinėjimas baigiamas atsakymų aptarimu. Kartais mokytojas gali pasiūlyti ir daugiau idėjų, įžvalgų, į kurias mokiniai nebuvo atkreipę dėmesio ir kurios galėtų būti apsvarstytos.
  Toliau pateiktoje schemoje (Petty G. Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto Alba, 2007, p. 328) grafiškai pavaizduota, kaip vykstas atkaklus klausinėjimas.

     

(Parengta naudojantis šiais šaltiniais: Petty G. Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto Alba, 2007; Petty G. Įrodymais pagrįstas mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto Alba, 2008.)

   

Taikymo pavyzdys: lietuvių kalba, 5 klasė

   

Šiame pavyzdyje atkaklus klausinėjimas pasitelkiamas kaip veiksmingas metodas, padedantis mokiniams įsitraukti į aktyvią skaitymo veiklą. „Teisingo“ atsakymo paieškos diskusijos būdu formuoja mokinių supratimą, kad gali būti įvairių atsakymų, svarbu, kad jie būtų pagrįsti.

 

Priemonės
Tuvės Janson knygos „Kometa artėja“ ištrauka (Tuvė Janson. Kometa artėja! Vilnius: Lietus, 1999), multimedija.

 

Eiga
Mokytoja paaiškina mokiniams užduotį: jie turi perskaityti nurodytą teksto ištrauką ir kartu su suolo draugu užpildyti pateiktą lentelę (demonstruojama skaidrė). Užduočiai atlikti skiriamos 25 min.
  Su suolo draugu užpildykite šią lentelę:

Eil. Nr.	Veikėjo vardas	Epitetai (Koks veikėjas?)	Kaip veikėjas vertina negyvą jūrą?

      Baigus darbą poromis mokytoja savo nuožiūra klausinėja pasirinktus mokinius, vienas mokinys arba pati mokytoja kompiuteriu renka atsakymus į tuščią lentelę. Lentelė rodoma ekrane. Mokytoja atsakymų nevertina. Tada mokiniai skatinami diskutuoti, kad visa klasė susitartų dėl tinkamų atsakymų, remdamiesi tekstu pagrįstų atsakymų tinkamumą. Kai darbas baigtas, mokytoja pasako, kad ji irgi atliko užduotį, ir pateikia lentelę, kurią užpildė pati.
 

Eil.Nr.	Veikėjas	Epitetai(koks veikėjas)	Kaip veikėjas vertina negyvą jūrą
1.	Muminukas	atsakingas, atkaklus, dėmesingas, drąsus, rūpestingas	Jūra pavojinga ir paslaptinga vieta, bet čia labai įdomu.
2.	Snifas	bailus, godus, atsargus, savanaudiškas	Išsigando pamatęs, kas yra jūros dugne, pasižada nebesimaudyti, kur gilu. Kaip laukinis puola prie lobio. Nusivylęs.
3.	Freken Snork	gailestinga, tolerantiška, draugiška, inteligentiška	Bando išgelbėti bent kelias žuvytes, jai žuvyčių gaila. Nerimauja dėl kitų likimo.
4.	Snusmumrikas	išradingas, patiklus, nuoširdus, jautrus, muzikalus, svajingas	Kriauklė ošia – ji atsimena jūrą. Jūroje reikia būti atsargiems.
5.	Snorkas	vadovaujantis, nekantrus, pasipūtęs	Jam kelionė panaši į nuotykį, ragina neatsilikti.

    Kadangi užduoties klausimai pakankamai atviri, mokytoja paaiškina, kad jos pateikta lentelė nėra „teisingų“ atsakymų sąvadas. Tai tik dar vieno skaitytojo nuomonė. Ji prašo mokinių palyginti šią lentelę su anksčiau užpildyta, nustatyti, kas panašu, kas skiriasi. Jei atsiranda anksčiau nepastebėtų įžvalgų, aptariamas jų pagrįstumas.

Parengta remiantis Rūtos Čėsnienės, Vilniaus Senvagės gimnazijos mokytojos metodininkės, pamokos medžiaga