Aktyvaus mokymosi metodų taikymo pavyzdžiai
Durstinys
Durstinys – mokinių bendradarbiavimu grįstas mokymosi metodas. Durstinio esmė ta, kad kiekvienas grupės narys tampa mokymosi medžiagos dalies ekspertu ir moko kitus. Veiklos pradžioje sudaromos nedidelės grupės (po 3–4 mokinius). Jos vadinamos „namų“ grupėmis. Kiekvienas „namų“ grupės narys gauna skirtingą medžiagą (temą, klausimą, užduotį), kurią turės išmokti pats ir išmokyti kitus grupės narius. „Namų“ grupėje mokiniai susipažįsta su savo mokymosi medžiagos dalimi ir pasako vieni kitiems savo nagrinėjamų klausimų tematiką. Tada mokiniai persigrupuoja: susiskirstoma į „ekspertų“ grupes. Kiekvieną grupę sudaro tą pačią mokymosi medžiagos dalį turintys mokiniai. Jie kartu nagrinėja medžiagą ir planuoja, kaip mokys „namų“ grupės draugus, kaip pateiks informaciją, kad kiti ją suprastų. Mokytojas gali pasiūlyti pasitikrinti, ar visi grupės nariai pasirengę mokyti kitus. Atlikę šią užduotį mokiniai grįžta į „namų“ grupes ir moko vieni kitus. Grupės tikslas – kad visi gerai išmoktų visą mokymosi medžiagą. Kad įsitikintų, ar mokiniai suprato ir įsidėmėjo svarbiausius dalykus, mokytojas gali paprašyti, kad kiekvienos temos / klausimo esmę pristatytų ne „ekspertai“, o „namų“ grupės nariai. Veikla baigiama įsivertinimu, kas išmokta ir kaip sekėsi. Galima paskatinti mokinius apmąstyti pamokoje taikyto mokymosi būdo privalumus, trūkumus, taikymo galimybes.
(Parengta naudojantis šiais šaltiniais: Bennett B. ir kt. Mokymasis bendradarbiaujant. Vilnius: Garnelis, 2000; Teresevičienė M., Gedvilienė G. Mokymasis bandradarbiaujant. Vilnius: Garnelis, 2000.)
| Taikymo pavyzdys: lietuvių kalba, 7 klasė |
Durstinio metodas taikytas lietuvių kalbos pamokoje tema Kaip išmokti klausytis ir išgirsti? Tai pirmoji ciklo, skirto ugdyti mokinių viešojo kalbėjimo įgūdžius, pamoka. Nagrinėdami pateiktą medžiagą mokiniai turėtų suprasti aktyvaus klausymosi svarbą, klausymosi proceso etapus, aktyvaus klausymosi požymius.
Priemonės
Tekstai grupių darbui (Nauckūnaitė Z. Iškalbos mokymas. Kaunas: Šviesa, 2000, p. 23–27), http://www.sos03.lt/files/knygos/Bendravimo_psichologija.pdf (p. 96–97), spalvoti pieštukai.
Eiga
Mokytoja iš anksto randa ir padaugina keturis skirtingus tekstus veiksmingo klausymosi tema: Klausymasis, Klausymosi funkcijos, Klausymosi etapai, Aktyvus klausymasis.
Pamokos pradžioje paaiškinama, kaip bus mokomasi durstinio metodu. Informuojama, kad pamokos pabaigoje mokytoja klausinės svarbiausių dalykų. Akcentuojama, kad atsakinės ne „ekspertai“, o kiti „namų“ grupės nariai, tad labai svarbu įsitikinti, ar visi gerai suprato ir įsidėmėjo svarbiausius dalykus. Taip pat pasakoma, kaip reikės vertinti grupės narių darbą. Mokiniai turės nuspręsti, ar kitų pateikta informacija buvo aiški, suprantama. Jie naudosis šia vertinimo lentele:
|
Grupės narys |
Aiškino gerai, viską supratau. |
Nelabai aišku, supratau ne viską. |
Aiškino prastai, beveik nieko nesupratau. |
Mokiniai suskirstomi grupėmis. Kiekvienas grupės narys gauna skirtingą medžiagos dalį.
Mokiniai susirenka į „ekspertų“ grupes. Kiekvienas skaito mokymosi medžiagą individualiai, žymisi svarbiausius dalykus.
Baigę skaityti mokiniai kartu nagrinėja medžiagą ir planuoja, kaip mokys savo „namų“ grupės draugus, kaip pateiks informaciją, kad kiti ją suprastų. Mokytoja konsultuoja ekspertų grupes, pataria įsitikinti, ar visi pasirengę mokyti kitus.
„Ekspertai“ grįžta į savo „namų“ grupes ir iš eilės moko vieni kitus. Grupės nariai žymisi svarbiausią informaciją, klausia, jei kas neaišku. Mokytoja stebi grupių darbą, padeda išsiaiškinti kilusius neaiškumus.
Mokytoja demonstruoja ekrane pagrindinius klausimus, susijusius su nagrinėta medžiaga, ir prašo pasakyti esminius dalykus, kviesdama atsakinėti ne medžiagos „ekspertus“, bet kitus „namų“ grupės narius.
Mokiniai į(si)vertina, kaip jiems patiems ir kitiems grupės nariams pavyko pristatyti mokymosi medžiagą.
Mokytoja klausia, ką mokiniai mano apie taikytą metodą: ar jis padeda veiksmingiau mokytis, kodėl, kur ir kada tokį mokymosi ar darbo būdą dar galima pritaikyti?
Parengta remiantis Astos Kibildienės, Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos vyresniosios mokytojos, pamokos medžiaga
