Pagrindiniai kompetencijų ugdymo aspektaiKompetencijų ugdymo praktika

Aktyvaus mokymosi metodai

Mokymo ir mokymosi metodų paskirtis – padėti mokiniui aktyviai mokytis, kontroliuoti, struktūruoti, plėtoti, gilinti informacijos ir idėjų supratimą. Mokymosi metu ypač svarbu skatinti mokinių bendradarbiavimą, kad jie galėtų prisiimti atsakomybę už savo ir kitų mokymąsi, mokytis vieni kitų padedami, gilinti supratimą persakydami nagrinėjamą informaciją ar idėjas savais žodžiais, diskutuodami. Struktūruoti mokymosi medžiagą mokiniams padeda įvairios lentelės, grafinės tvarkyklės. Apmąstę mokymo ir mokymosi situaciją – uždavinius, mokinių mokymosi patirtį, mokymosi medžiagos specifiką – nusprendžiame, ar pateiksime mokiniams naudotinus šablonus ar prašysime jų pačių atrasti tinkamus struktūravimo būdus.
Savarankiška aktyvi mokinių veikla – tik dalis darbo. Kad būtų sąmoningai išmokstama, plėtojami mokymosi mokytis gebėjimai, svarbus tinkamas mokytojo ir klasės draugų atsakas (grįžtamoji informacija), kuris suprantamas ne kaip skubotas patvirtinimas „teisingai“ / „neteisingai“, bet kaip kryptingas klausinėjimas, kviečiantis permąstyti, pasitikslinti, išsamiau paaiškinti nagrinėjamas sąvokas, reiškinius, priimtus sprendimus, padarytas išvadas. Vadovaudami svarstymams turėtume skatinti pačių mokinių tarpusavio dialogą.

Šiame skyriuje pateikiami šių mokymo ir mokymosi metodų išsamesni aprašai ir taikymo pavyzdžiai:

Darbas grupėmis
Durstinys
Abipusis mokymas
Šešių kepurių metodas
Kampai
Atkaklus klausinėjimas
Praktinis tyrimas
Skaitmeninių mokymosi objektų naudojimas
Grafinės tvarkyklės:
pasakojimo planas
veikėjų stebėjimas
Venno schema
sąvokos ir apibrėžimo schema
sąvokų žemėlapis
Frayerio modelis
ratu pagal abėcėlę
ŽNS

Į viršų     Filmuota medžiaga