Pagrindiniai kompetencijų ugdymo aspektaiKompetencijų ugdymo praktika

Aktyvaus mokymosi metodų taikymo pavyzdžiai

Darbas grupėmis

Tinkamai organizuotas darbas grupėmis sudaro sąlygas mokytojui nusiimti sunkią ir toli gražu ne visada veiksmingą monologinio mokymo naštą, o mokinius įgalina prisiimti atsakomybę už savo ir bendraklasių mokymąsi, skatina aktyviai dalyvauti mokymosi procese. Dirbant grupėmis gerėja mokinių tarpusavio santykiai, kuriama pasitikėjimo ir paramos atmosfera, asmeninio indėlio svarbos suvokimas stiprina savivertę ir įsitraukimą. Mokiniai turi galimybę ugdytis kūrybingumą, specifinius dalyko ir komunikavimo bei socialinius gebėjimus.
Organizuojant darbą grupėmis svarbu užduotis parengti taip, kad mokiniai būtų skatinami dirbti išvien, derinti savo pastangas, numatyti asmeninį indėlį ir vaidmenį stengiantis gerai atlikti bendrą darbą. Vertinimas irgi turėtų būti labiau orientuojamas į grupės, o ne atskiro mokinio rezultatą. Mokiniai sėkmingiau mokysis veiksmingo bendradarbiavimo, jei jiems bus sudaryta galimybių apmąstyti darbo grupėje procesą. Tyrimai rodo, kad geresnių akademinių ir socialinių rezultatų pasiekiama, kai mokiniai mokosi mišriose pagal gebėjimus ir lytį grupėse. Grupės heterogeniškumas netgi laikomas būtina bendradarbiavimo sąlyga.

(Parengta naudojantis šiais šaltiniais: Arends R. I. Mokomės mokyti. Vilnius: Margi raštai, 1998; Bennett B. ir kt. Mokymasis bendradarbiaujant. Vilnius: Garnelis, 2000; Petty G. Įrodymais pagrįstas mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto alba, 2008; Teresevičienė M., Gedvilienė G. Mokymasis bendradarbiaujant. Vilnius: Garnelis, 2000.)

   
Taikymo pavyzdys: gamta ir žmogus, 5 klasė
   

Pamokoje tema Ko gauname su maistu  5 klasės mokiniai dirbo grupėmis po 4–5, naudojosi įvairiais mokytojo nurodytais informacijos šaltiniais ir rėmėsi asmenine patirtimi. Organizuojant darbą grupėmis siekta, kad mokiniai ieškotų naujos informacijos ir ją suprastų – patys išsiaiškintų, kodėl reikia valgyti įvairaus maisto, rinktųsi maisto produktus, kuriuose yra daugiau vienos ar kitos maisto medžiagos, suvoktų maisto medžiagų svarbą organizmui. Taip pat siekta ugdyti bendradarbiavimo ir komunikavimo gebėjimus.

 

Priemonės
Lapeliai su maisto medžiagų pavadinimais, vadovėliai.

 

Eiga
Kiekvienas mokinys traukia lapelį, kuriame užrašyta viena maisto medžiaga (pvz., angliavandeniai). Mokiniai suskirstomi į grupes po 4–5 pagal ištrauktuose lapeliuose užrašytą maisto medžiagą.
Siekiant sudominti mokinius pasakoma, kad mokyklos direktorė (ar kitas jiems svarbus asmuo) persirgusi gripu grįžo į darbą. Kiekviena grupė turi pasiūlyti sveiko maisto produktų, kurie padėtų greičiau atgauti jėgas po ligos.

Užduotys grupėms:
Užrašykite 5, jūsų manymu, sveiko maisto produktus.
Kuriuose iš jų nurodytos maisto medžiagos (pavyzdžiui, angliavandenių) yra daugiausia?
Iš pasirinktų maisto produktų išrinkite 2 ir įdėkite į „lauknešėlį“ adresatui.
Parašykite laišką apie šiuos maisto produktus. Laiške paaiškinkite:
- kokių maisto medžiagų gausu jūsų siūlomuose produktuose;
- kurios maisto medžiagos kiekviename iš jų yra daugiausia ir kuo ji svarbi žmogaus organizmui;
- kodėl pasirinktuose produktuose esančios maisto medžiagos sustiprina po ligos nusilpusį organizmą. Remkitės vadovėliu ir kitais informacijos šaltiniais, savo ir kitų žmonių patirtimi.
Kiekviena grupė parinktus produktus įdeda į „lauknešėlį“ adresatui ir argumentuotu laišku rekomenduoja valgyti šiuos produktus, linkėdami kuo greičiau sustiprėti.
Kiekviena grupė supažindina klasės draugus su savo laiško turiniu. Laiškai aptariami, jei reikia, patobulinami.
Išrinkti grupių atstovai nuneša „lauknešėlį“ ir laiškus adresatui.
Įvertinimas – adresato padėka.

Audronė Čiapienė, Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos biologijos mokytoja

   
Taikymo pavyzdys: gamta ir žmogus, 5 klasė
   

Metodas taikytas pamokoje Penki mūsų pojūčiai. Ant lentos priklijuota „jūros žvaigždė“ su 5 išsišakojimais – pagrindas šios pamokos grupių darbui – sienlaikraščiui rengti. Kiekviena grupė, remdamasi mokytojos klausimais, turi parengti vieno iš pojūčių dalykinį ir meninį pristatymą. Šio grupinio darbo metu lavinama mokinių vaizduotė, ugdomi komunikavimo gebėjimai, skatinama bendrauti ir bendradarbiauti.

 

Priemonės
Lipnūs arba paprasti lapeliai, A4 ir A3 formato popieriaus lapai.

 

Eiga
Mokiniai suskirstomi į 5 grupes naudojant paveikslėlius. Grupės traukia lapelius su nupieštais jutimo organais: ausimi, nosimi, akimi, ranka arba liežuviu. Kokį lapelį mokinys išsitrauks, tokioje grupėje ir dirbs. Aiškiai įvardijama, kad dirbs apie 20 minučių.
Viena užduotis – piešiniu pavaizduoti pojūtį, kita – atsakyti į pateiktus klausimus apie konkretų pojūtį, trečia – sukurti ketureilį apie pojūtį.
Grupės pateikia savo pristatymus klasei. Sukuriamas bendras sienlaikraštis.

  Mokinių darbo akimirkos ir atlikties pavyzdžiai

Kristina Vėlyvienė, Marijampolės Petro Armino pagrindinės mokyklos vyresnioji biologijos mokytoja

   
Taikymo pavyzdys: lietuvių kalba, 6 klasė
 

Darbo grupėmis metodą taikiau 6 klasėje, pamokoje tema Informaciniai leidiniai. Iš anksto suskirsčiau mokinius į 7 grupes ir kiekvienai grupei skyriau užduotį: pasirinkti vieną informacinį leidinį ir atsinešti jį į pamoką. Pamokoje mokiniai turės sukurti leidinio reklamą.

 

Priemonės
7 informaciniai leidiniai (tiek, kiek numatoma grupių), 7 dideli popieriaus lapai, flomasterių komplektai, lipni juostelė ar magnetai.

 

Eiga
Klasėje yra 32 mokiniai, sudarytos 7 grupės. Paaiškinama užduotis: grupėje parengti pasirinkto leidinio reklamą ir ją pristatyti klasei. Mokiniai prisiminė reklamos kūrimo principus ir pasiskirstė vaidmenimis. Mokiniams buvo aiškiai nusakyti užduoties atlikimo kriterijai: auditorijos sudominimas, temos akcentavimas, kalbos kultūra, reklamos žanro reikalavimų laikymasis, pristatymo trukmė (3–5min.), vaizdumas. Užduočiai atlikti skiriama 15 minučių.
Mokiniams išdalijami piešimo popieriaus lapai, spalvoti flomasteriai. Grupių nariai dirba pagal pasirinktus vaidmenis ir laikydamiesi susitarimų.
Mokytojas stebi ir konsultuoja.
Baigtus darbus mokiniai prisega magnetu prie lentos. Paskirti grupių atstovai pristato parengtą leidinio reklamą.
Pamokoje buvo pristatyti šie leidiniai:

Vaikų enciklopedija;
Mitologijos enciklopedija;
Klausimai ir atsakymai apie gamtą;
Visuotinė lietuvių enciklopedija;
Leidinys Žemė;
Klausimynas;
Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas.
  Pristatydamas atliktą užduotį kiekvienos grupės atstovas nusako leidinio paskirtį ir trumpai apžvelgia jo sandarą bei turinį.
Klausydamiesi pristatymų kiti mokiniai fiksuoja esminius pristatomos informacijos dalykus.
Po pristatymo mokiniai vertina savo darbą, renka grupę, geriausiai ir įdomiausiai atlikusią užduotį.

Rita Kanaukienė, Kauno Kazio Griniaus pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

 
Taikymo pavyzdys: lietuvių kalba, 8 klasė
   

Gilintis į veikėjų vidinį pasaulį, kalbėti apie jausmus, išgyvenimus paaugliams nėra lengva. Tinkamos muzikos klausymasis, siejamas su literatūros kūrinio analize dirbant grupėmis, yra veiksmingas metodas žvelgti giliau.
Toliau pateikiamas pavyzdys, kaip galima nagrinėti Kazio Borutos romaną „Baltaragio malūnas“ organizuojant darbą grupėmis.

 

Priemonės
Grotuvas, parinktos miuziklo ,,Velnio nuotaka“ arijos: Jurgos, Girdvainio, Baltaragio, Uršulės, Pinčuko.
Pastaba: Arijas reikėtų sudėlioti siužetinio nuoseklumo principu.

 

Eiga
Mokiniai suskirstomi į 4 grupes (svarbu, kad grupėje būtų bent po vieną muzikalesnį mokinį).
Išdalijami užduočių grupėms lapai.

 
Užduotis 1 grupei: Siužetas
1. Klausydamiesi muzikos, užsirašykite atpažįstamus skaitytų ištraukų įvykius.
2. Išklausę ariją, pasikalbėkite, aptarkite atpažintus įvykius ir nuosekliai juos surašykite lape.
3. Pasirenkite klasės draugams nusakyti įvykių raidą (siužetą).
   
Užduotis 2 grupei: Pinčuko vidiniai išgyvenimai
1. Klausydamiesi Pinčuko arijų, įvardykite ir užsirašykite jo išgyvenamus jausmus.
2. Išklausę ariją, pasikalbėkite, pasidalykite įspūdžiais apie Pinčuko išgyvenimus.
3. Lape surašykite priežastis, dėl kurių Pinčukas kerštavo žmonėms, ir pasirenkite pristatyti klasės draugams.
   
Užduotis 3 grupei: Jurgos ir Girdvainio meilės istorija
1. Klausydamiesi Jurgos ir Girdvainio arijų, įvardykite ir užsirašykite jų išgyvenimus.
2. Išklausę ariją, pasvarstykite, kokia buvo Jurgos ir Girdvainio meilė.
3. Viename lape surašykite ne mažiau kaip 3 priežastis, dėl kurių Jurgos ir Girvainio meilė buvo nelaiminga, ir pasirenkite paaiškinti klasės draugams.
   
Užduotis 4 grupei: Baltaragio kaltės jausmas
1. Klausydamiesi Baltaragio arijų, užsirašykite, kuo save kaltina ir kaip teisinasi Baltaragis.
2. Išklausę pasikalbėkite apie tai, ką girdėjote, ką užrašėte.
3. Pabaikite du teiginius:
Baltaragis kaltas, nes...
Baltaragį galima pateisinti, nes ...
4. Pasirenkite pristatyti klasės draugams grupės nuomonę apie tėvo kaltę arba nekaltumą ir dukters likimą.
    Muzikos klausomasi 15 min. Užduotys grupėse atliekamos per 10 min. Pristatymai – po 3 minutes kiekvienai grupei. Pamoka apibendrinama pokalbiu ,,Kaip muzika padeda suprasti grožinę literatūrą?“

Kristina Naujokaitytė, Marijampolės Petro Armino pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

   

Į viršų     Filmuota medžiaga