Vertinimo ir įsivertinimo, refleksijos metodai
Pagrindinė vertinimo ugdymo procese paskirtis – padėti mokiniams mokytis. To siekiama nuolat mokiniams teikiant konstruktyvų atsaką, įtraukiant juos į vienas kito vertinimo ir įsivertinimo veiklas.
Tinkamas atsakas laikomas vienu veiksmingiausių mokymo ir mokymosi metodų. Konstruktyvus mokytojo atsakas gali būti pateiktas kaip taiklūs klausimai, kurie skatina mokinius paaiškinti, patikslinti, sukonkretinti savo atsakymus ar kitokio pobūdžio atliktis. Kaip rašytinis ar sakytinis individualus ar apibendrintas komentaras, kuriame aiškiai įvardijama, kas atlikta gerai, ką ir kaip reikėtų taisyti. Kaip individualus pokalbis, kurio metu mokytojas gali užduoti klausimų, skatinančių mokinį atpažinti savo atliekamo darbo stiprybes ir trūkumus, numatyti tobulinimo būdus. „Mokytojo atsakas būna aukščiausios kokybės, kai vyksta dialogas tarp mokytojo ir mokinių“ (Petty, 235). Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kiekvienas pokalbis su mokiniais, įvairiausio pobūdžio jų atliktys yra atsakas mokytojui apie mokinių turimas žinias ir supratimą, apie pasirinktų mokymo metodų veiksmingumą. Šia informacija turėtų būti remiamasi planuojant būsimas mokymo ir mokymosi veiklas.
Vertindami ir įsivertindami mokymosi veiklą ir rezultatus mokiniai teikia atsaką kitiems ir patys sau. Mokydamiesi vertinti kitų ir savo darbus pagal pateiktus kriterijus, jie geriau supranta gero darbo ar tinkamo jo atlikimo reikalavimus, mokosi įžvelgti savo ir kitų veiklos, atlikčių stiprybes bei tobulintinas sritis, numatyti tobulinimo būdus. G. Petty rekomenduoja atlikčių vertinimo praktiką pradėti nuo „netikro“ vertinimo, kai mokytojas pateikia savo sukurtą ar ankstesnių metų mokinio darbą. Tokio vertinimo pranašumas tas, kad visi mokiniai taiso tą patį darbą, kurį gali kartu aptarti, ir niekas nelieka įskaudintas dėl išsakytos kritikos. Atlikus „netikrą“ vertinimą mokiniai įtraukiami į autentiškų vienas kito ir savo atlikčių vertinimo veiklą. Svarbu nepamiršti, kad mokiniai turi būti skatinami įsivertinti ne tik atliktis, bet ir mokymosi procesą.
Vertinimui ir įsivertinimui gali būti taikomi įvairūs būdai: laisvos formos refleksijos, mokymosi dienoraščiai, struktūruoti klausimai, kriterijų aprašai, įvairios grafinės formos ir pan. Mokinių atliktis ir jų refleksijos pavyzdžius rekomenduojama kaupti vertinimo aplankuose. Vertinimo aplankas yra mokinio daromos pažangos stebėjimo įrankis, svarbus informacijos šaltinis mokymo ir mokymosi veiklai planuoti.
Mokinių įtraukimas į vertinimo ir įsivertinimo veiklas sudaro prielaidas puoselėti vertinimo kultūrą, kai didžiausias dėmesys skiriamas ne matavimui ir įvertinimui, bet mokymuisi ir įsivertinimui. Tokios kultūros puoselėjimas padeda mokiniams prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi, ugdytis savarankiško mokymosi gebėjimus.
Kadangi vertinimas yra integrali mokymosi dalis, vertinimo metodų pateikimas atskirame skyrelyje yra santykinis. Šiame skyriuje rasite mokinių vienas kito vertinimo ir įsivertinimo metodų, dažniausiai taikomų mokymosi veiklos pabaigoje, pavyzdžių.
Tinkamas atsakas laikomas vienu veiksmingiausių mokymo ir mokymosi metodų. Konstruktyvus mokytojo atsakas gali būti pateiktas kaip taiklūs klausimai, kurie skatina mokinius paaiškinti, patikslinti, sukonkretinti savo atsakymus ar kitokio pobūdžio atliktis. Kaip rašytinis ar sakytinis individualus ar apibendrintas komentaras, kuriame aiškiai įvardijama, kas atlikta gerai, ką ir kaip reikėtų taisyti. Kaip individualus pokalbis, kurio metu mokytojas gali užduoti klausimų, skatinančių mokinį atpažinti savo atliekamo darbo stiprybes ir trūkumus, numatyti tobulinimo būdus. „Mokytojo atsakas būna aukščiausios kokybės, kai vyksta dialogas tarp mokytojo ir mokinių“ (Petty, 235). Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kiekvienas pokalbis su mokiniais, įvairiausio pobūdžio jų atliktys yra atsakas mokytojui apie mokinių turimas žinias ir supratimą, apie pasirinktų mokymo metodų veiksmingumą. Šia informacija turėtų būti remiamasi planuojant būsimas mokymo ir mokymosi veiklas.
Vertindami ir įsivertindami mokymosi veiklą ir rezultatus mokiniai teikia atsaką kitiems ir patys sau. Mokydamiesi vertinti kitų ir savo darbus pagal pateiktus kriterijus, jie geriau supranta gero darbo ar tinkamo jo atlikimo reikalavimus, mokosi įžvelgti savo ir kitų veiklos, atlikčių stiprybes bei tobulintinas sritis, numatyti tobulinimo būdus. G. Petty rekomenduoja atlikčių vertinimo praktiką pradėti nuo „netikro“ vertinimo, kai mokytojas pateikia savo sukurtą ar ankstesnių metų mokinio darbą. Tokio vertinimo pranašumas tas, kad visi mokiniai taiso tą patį darbą, kurį gali kartu aptarti, ir niekas nelieka įskaudintas dėl išsakytos kritikos. Atlikus „netikrą“ vertinimą mokiniai įtraukiami į autentiškų vienas kito ir savo atlikčių vertinimo veiklą. Svarbu nepamiršti, kad mokiniai turi būti skatinami įsivertinti ne tik atliktis, bet ir mokymosi procesą.
Vertinimui ir įsivertinimui gali būti taikomi įvairūs būdai: laisvos formos refleksijos, mokymosi dienoraščiai, struktūruoti klausimai, kriterijų aprašai, įvairios grafinės formos ir pan. Mokinių atliktis ir jų refleksijos pavyzdžius rekomenduojama kaupti vertinimo aplankuose. Vertinimo aplankas yra mokinio daromos pažangos stebėjimo įrankis, svarbus informacijos šaltinis mokymo ir mokymosi veiklai planuoti.
Mokinių įtraukimas į vertinimo ir įsivertinimo veiklas sudaro prielaidas puoselėti vertinimo kultūrą, kai didžiausias dėmesys skiriamas ne matavimui ir įvertinimui, bet mokymuisi ir įsivertinimui. Tokios kultūros puoselėjimas padeda mokiniams prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi, ugdytis savarankiško mokymosi gebėjimus.
Kadangi vertinimas yra integrali mokymosi dalis, vertinimo metodų pateikimas atskirame skyrelyje yra santykinis. Šiame skyriuje rasite mokinių vienas kito vertinimo ir įsivertinimo metodų, dažniausiai taikomų mokymosi veiklos pabaigoje, pavyzdžių.
(Parengta naudojantis Petty G. Įrodymais pagrįstas mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto alba, 2008; Black P., Harrison C., Lee C., Marshall B., Williams D. Working Inside the Black Box: Assessement for Learning in the Classroom. 2002)
Įsivertinimas
Nebaigti sakiniai
Klausimai refleksijai
Saldžioji refleksija
Mokymosi dienoraštis
Voratinklis, Žvaigždė
Gebėjimų įsivertinimo kreivė
Grupės darbo į(si)vertinimas
Pyrago dalijimas
Struktūruoti klausimai
Kompetencijų įsivertinimo lentelė
Kitų grupių vertinimas
Vertinimas spalvotais lapeliais
Vertinimas pagal kriterijus
