Pagrindiniai kompetencijų ugdymo aspektaiKompetencijų ugdymo praktika

Aktyvaus mokymosi metodų taikymo pavyzdžiai

Venno schema

Venno schema – tai vienas iš grafinių mokomosios informacijos tvarkymo ir mokymosi metodų. Paprastai ši schema susideda iš vieno, dviejų ar daugiau susiliečiančių ir / ar susikertančių apskritimų, rėmelių, stulpelių ir pan. Naudojama subjektams, objektams, reiškiniams, idėjoms ir kt. išryškinti, atrinkti, palyginti, ieškant bendrų sąlyčio taškų ar kontrastų. Venno schemos papildo mokinių užrašus. Jos taip pat naudingos, kai vaizduojamos ar kuriamos lentoje, be to, galima naudoti lipnius lapelius, korteles, magnetines lentas ar teksto laukelius, kuriuos galima perstumti į kitą vietą kompiuterio ekrane ar interaktyvioje lentoje. Dažnai veiksminga naudoti spalvas: teiginiai gali būti mėlyni, klausimai raudoni ir pan. Venno schemas galima pasitelkti kaip mokymosi žaidimo pagrindą. Mokiniams duodamos kortelės, lipnūs lapeliai ar teksto laukeliai su teiginiais ar klausimais, kad dirbdami poromis šie tinkamai sudėtų duotą medžiagą į rėmelį ar už jo ribos. Paskui tai aptariama, pateikiama naujų teiginių, klausimų ar pavyzdžių.

(Parengta naudojantis Petty G. Įrodymais pagrįstas mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto alba, 2008)


Venno schemų pavyzdžiai.  
Taikymo pavyzdys: lietuvių kalba, 5 klasė
 

Priemonės
Dideli popieriaus lapai, flomasteriai ar spalvoti pieštukai, lipni juostelė ar smeigtukai.
 

Eiga
Mokiniai atsitiktinai (pavyzdžiui, išsiskaičiuojant 1–4-ais) suskirstomi į grupeles po 5–6 mokinius.
Ant stalų padedami popieriaus lapai, kuriuose nupieštas apskritimas. Mokinių prašoma aplink apskritimą nupiešti tiek „žiedlapių“, kiek grupelėje yra mokinių.
Kai ši užduotis atlikta, skiriama ir paaiškinama kita užduotis: diskutuojant grupėje per 10 min. išsiaiškinti, kas būdinga visiems grupės nariams, kuo kiekvienas iš jų yra išskirtinis, ir pristatyti grupės darbo rezultatą pasitelkiant schemą – „gėlės žiedą“. Išsamiai paaiškinama užduoties atlikimo eiga:
per 5 minutes išsiaiškinkite vieną bendrą visiems grupės nariams (galima konkretinti – vidinę ar išorinę) savybę ir užrašykite ją žiedo viduryje;
per kitas 5 minutes diskutuodami grupėje išsiaiškinkite, kokią išskirtinę, vienintelę (vidinę ar išorinę) savybę turi kiekvienas iš grupės narių;
kiekvienas grupės narys užrašo savo išskirtinę savybę „žiedlapyje“;
vienas grupės narys pristato klasei, kokia savybė yra bendra visiems grupės nariams ir kuo kiekvienas yra ypatingas.

 
Taikymo pavyzdys: lietuvių kalba, 5 klasė
  Kurie žodžiai yra būdvardžiai, kurie – ne? Venno schema turėtų padėti mokytojui pamatyti, ar mokiniai pakankamai gerai skiria būdo prieveiksmius ir negimininę būdvardžių formą, vartojamą būsenai reikšti, ir laiku suteikti tinkamą atsaką.
 

Priemonės
Dideli popieriaus lapai, lipnūs lapeliai su užrašytais būseną reiškiančiais būdvardžiais ir būdo prieveiksmiais, lipni juostelė ar smeigtukai.
 

Eiga
Prieš pateikdamas užduotį – suklijuoti lapelius su būseną nusakančiais žodžiais į lentoje nupiešto apskritimo vidurį, mokytojas pademonstruoja paveikslėlių, kuriems mokiniai kelia klausimą Kaip yra? Paskui atsakydami į klausimą sugalvoja sakinių pagal paveikslėlį, pateikia savo pavyzdžių, situacijų (pavyzdžiui, gimtadienio šventė). Mokiniai vardija, kaip joje vaikams buvo linksma, smagu, nuostabu, puiku, įdomu, malonu, gera, smalsu ir pan.
Tada mokiniams išdalijami lipnūs lapeliai su užrašytais žodžiais: vieni žodžiai yra būdvardžiai, vadinasi, tinkami, kiti ne, pvz.: linksma, malonu, gera, smagu, įdomu ir linksmai, gerai, maloniai. Mokiniams paaiškinama užduotis – jie turi rasti žodžius, kurie reiškia būseną, ir įklijuoti į apskritimo vidurį, o tuos žodžius, kurie netinka, priklijuoti už apskritimo ribų. Mokytojas stebi mokinių darbą, konsultuoja, pateikia nuorodų.

Henrika Prosniakova, Vilniaus „Ateities“ vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė

Į viršų     Filmuota medžiaga