Aktyvaus mokymosi metodų taikymo pavyzdžiai
Šešių kepurių metodas
Norėdami geriau suprasti kito žmogaus požiūrį arba pažvelgti į reiškinį ar faktą iš kitokios perspektyvos, turime atsisakyti įprastinio mąstymo. Tam padeda vadinamosios „mąstymo kepurės“. Idėją pasiūlė Edwardas de Bono. Jis išskyrė šešis mąstymo būdus ir juos susiejo su spalvotomis kepurėmis – balta, raudona, juoda, geltona, žalia ir mėlyna. Norėdami pažvelgti į reiškinį iš kitokios perspektyvos, turime mintyse nusiimti vienokią „kepurę“ ir užsidėti kitokią.
Balta kepurė. Ją užsidėję domimės faktais, būname neutralūs, be emocijų, galime racionaliai analizuoti faktus ir reiškinius. Mums rūpi, kokią informaciją turime, kokios trūksta, iš kur ir kaip galėtume jos gauti.
Žalia kepurė. Žalia simbolizuoja kažko naujo auginimą. Su šia kepure būname kūrybingi, stengiamės daryti įdomius, neįprastus dalykus, generuojame naujas idėjas, siūlome įvairius neįprastus sprendimų variantus, ieškome kitų kelių, kitų galimybių.
Geltona kepurė. Geltona spalva primena saulę, šiltas, laimingas dienas. Užsidėję šią kepurę reiškinius, mintis, idėjas vertiname pozityviai, esame nekritiški, galime nepamatyti slypinčių pavojų.
Juoda kepurė. Juoda spalva rodo, kad mąstome negatyviai, matome tik neigiamus reiškinio ar minties aspektus, esame kritiški. Šis mąstymo būdas padeda išvengti galimų klaidų.
Raudona kepurė. Raudona yra šilta, net karšta spalva, todėl ji simbolizuoja mąstymą, kurį valdo emocijos. Su šia kepure mažai dėmesio skiriame faktams ir argumentams, mums rūpi tik emocinė reakcija į dalykus (linksma, liūdna, myli, nemyli, patinka, nepatinka ir pan.), negalime racionaliai analizuoti faktų ir argumentų.
Mėlyna kepurė. Kaip mėlynas dangus apgaubia visą planetą, taip mąstymas užsidėjus šią kepurę sujungia, apibendrina kitų kepurių mąstymą. Ji paprastai dėvima veiklos pradžioje ir pabaigoje. Pradžioje nusakome situaciją, numatome, ką reikia pasiekti. Pabaigoje dėvint mėlyną kepurę pateikiamos išvados, sprendimai, nusakoma, kas bus daroma toliau.
Šešių kepurių metodas sutelkia mąstymą, sudaro sąlygas kūrybiškai mąstyti, padeda geriau bendrauti grupėje, palengvina sprendimų priėmimą. Vienu metu stengiamasi atlikti vieną veiksmą. Visi dalyviai tuo pačiu metu arba susikaupia prie informacijos (baltoji kepurė), arba stengiasi numatyti pavojus (juodoji kepurė), arba generuoja naujas idėjas (žalioji kepurė), arba išsako jausmus (raudona kepurė). Toks paralelinis mąstymas, kai visi dalyviai vienu metu dėvi vienodos spalvos „kepurę“, sutelkia visų dalyvių patirtį ir intelektą, padeda išvengti nekonstruktyvių ginčų.
„Kepurės“ gali būti naudojamos po vieną arba gali būti sudaroma tam tikra jų seka. Viena iš jų gali būti ir tokia: pirmiausia išsiaiškiname situaciją, svarstymo eigą (mėlyna kepurė), pateikiame faktus, susijusius su svarstomu dalyku (balta kepurė), generuojame idėjas, susijusias su svarstomu dalyku (žalia kepurė), įvertiname idėjas nustatydami galimus pranašumus (geltona kepurė) ir trūkumus bei kliūtis (juoda kepurė), išsakome jausmus, susijusius su skirtingomis alternatyvomis (raudona kepurė), apibendriname ir priimame sprendimą (mėlyna kepurė).
(Parengta naudojantis E. De Bono „Mąstyk kitaip!“. Vilnius: Alma littera, 2008.; Mokymosi pagrindai. Vilnius: Kronta, 2007.)
| Taikymo pavyzdys: chemija, 8 klasė |
Šio metodo modifikuota versija buvo panaudota chemijos pamokoje Kiekybinė mišinių sudėtis. Uždavinių sprendimas. Mokiniai sprendė uždavinius taikydami įvairius mokymosi būdus: rungtyniavimą, individualų darbą, bendradarbiavimą grupėje. Po to mokinių buvo prašoma taikytus būdus įvertinti iš skirtingų pozicijų. Siekiant padėti mokiniams struktūruoti savo mąstymą ir lengviau priimti sprendimus grupėse, buvo naudojamas E. de Bono ,,Šešių kepurių“ metodas.
Priemonės
4 spalvotos kortelės (geltona, juoda, raudona, mėlyna), skaidrė su kepurių spalvų paaiškinimu.
Eiga
Primenamos ,,kepurių“ spalvų reikšmės, paliekama įjungta skaidrė su spalvų paaiškinimu.
Ant kiekvienos grupės darbo stalo padėtos kortelės su vienos kurios nors spalvos kepuraite. Kadangi balta kepurė yra neutrali, žymi faktus ir duomenis, tai ją būname ,,užsidėję“, kai sprendžiame uždavinį. Žalia kepuraitė žymi kūrybišką mąstymą, tad jos tą pamoką nenaudojame.
Po uždavinio sprendimo tam tikru būdu (rungtyniaujant, dirbant individualiai, bendradarbiaujant) grupės vertina jį naudodamos 4 kepures:
turintys geltonas kepures stengiasi įžvelgti, kuo naudotas mokymosi būdas yra geras, kokie jo pranašumai;
Raudonų kepurių savininkai pasakoja, kaip jie jaučiasi, kokie jausmai apėmė paskelbus mokytojui konkretų mokymosi būdą;
Juodos kepurės skatina pažvelgti kritiškai, pamatyti galimas silpnas svarstomo mokymosi būdo vietas;
Turintys mėlynas kepures mokosi apibendrinti tai, kas buvo pasakyta kitų grupių.
Prieš kiekvieną vertinimą grupės laikrodžio rodyklės kryptimi keičiasi kortelėmis su kepuraite, todėl kiekvienai grupei tenka ir pozityviai vertinti, ir kritikuoti, ir apibendrinti.
Grupių vertinimus vienas mokinys užrašo ant didelio lapo, pamokos pabaigoje mokytojas apibendrina.
Virginija Katkuvienė, Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos chemijos vyresnioji mokytoja
