Pagrindiniai kompetencijų ugdymo aspektaiKompetencijų ugdymo praktika

Chemijos pamokų aprašai su priedais

Kiekybinė mišinių sudėtis

Metodinė medžiaga

Remdamiesi visa su pamoka susijusia medžiaga, apmąstykite, aptarkite su kolegomis:

1. Ar visada rungtyniavimas stiprina mokinių mokymosi motyvaciją? Pateikite pavyzdžių.
2. Kada verta mokiniams skirti individualias užduotis?
3. Iš ko galima spręsti, kad šioje pamokoje grupės nariai dirbo bendradarbiaudami?
4. Kokių bendradarbiaujančios grupės bruožų pasigedote?
5. Kokiu būdu patikrinama, ar mokiniai padarė pažangą mokydamiesi spręsti chemijos uždavinius?
6. Kaip užduotys orientuotos į praktinį jų pritaikymą?
7. Kokios yra šios pamokos stipriosios pusės?
8. Kokią šios pamokos patirtį taikytumėte savo klasėje? Kodėl?
9. Ką Jūs darytumėte kitaip? Kodėl?

Mokytojos refleksija

Efektyviausiai mokiniai mokosi tada, kai eksperimentuoja, atlieka bandymus, praktikos darbus. Stengiausi pamoką organizuoti taip, kad uždavinių sprendimas nebūtų mokiniams monotoniška ir neįdomi veikla, kad mokiniai galėtų mokytis vieni iš kitų. Taip pat labai svarbu, kad mokinys pažintų save kaip besimokantįjį, suprastų, kad yra įvairių mokymosi būdų. Mokiniai šioje pamokoje mokėsi apmąstyti, vertinti ir atsirinkti jiems tinkamus būdus susiedami juos su savo asmeninėmis savybėmis ir gebėjimais. Aštuntokams tai sekėsi sunkiai, todėl po šios pamokos dar labiau sustiprėjo mano nuomonė, kad ugdyti komunikavimo kompetenciją yra ne tik lietuvių kalbos, bet visų mokytojų uždavinys.
Šia pamoka buvo siekiama parodyti mokymosi metodų įvairovę, bet nebūtina vienoje pamokoje jų tiek daug naudoti. Kad mokiniai dar geriau įtvirtintų žinias ir gebėjimus, galima šią pamoką dalinti į dvi pamokas. Išsiaiškinus, koks mokymosi būdas mokiniams labiau patinka, ateityje darbą galėsiu diferencijuoti – tiems, kurie norės išspręsti daugiau ir įvairesnių uždavinių, siūlysiu dirbti individualiai, tie, kuriems reikia pasitarti, draugų pagalbos, – galės dirbti bendradarbiaujančiose grupėse.

Į viršų     Filmuota medžiaga