Pagrindiniai kompetencijų ugdymo aspektaiKompetencijų ugdymo praktika

Projektinės veiklos pavyzdžiai

Tvarkingi vadovėliai / biologija, lietuvių kalba, informacinės technologijos, matematika

Projekto aprašas

Mokykla Panevėžio „Vyturio“ vidurinė mokykla (dabar – progimnazija)
Tema Tvarkingi vadovėliai
Integravimas Lietuvių kalba, biologija, matematika, informacinės technologijos
Tikslas / uždaviniai Paskatinti mokyklos bendruomenę saugoti ir tausoti mokyklos vadovėlius: originaliai ir vaizdingai  mokyklos bendruomenei pristatyti patarimus, kaip ir kodėl reikia saugoti vadovėlius; išsiaiškinti, ar mokyklos bendruomenė atsižvelgė į patarimus, ar tausojami mokyklos vadovėliai, rezultatus pristatyti mokyklos bendruomenei.
Dalyviai Keturiolika 7-ų klasių mokinių, informacinių gebėjimų ugdymo mokytoja Raimonda Budnikienė.
Trukmė / vykdymo laikas 9 mėnesiai: 36 pamokos (viena pamoka per savaitę).
Bendrosios kompetencijos Asmeninė: savarankiškai, kryptingai ir atkakliai siekia užsibrėžto tikslo; sąžiningai ir atsakingai veikia, geba numatyti savo elgesio padarinius, saugo aplinką; užmezga ir palaiko draugiškus santykius su skirtingo amžiaus žmonėmis;

Iniciatyvumo ir kūrybingumo: kuria ir siūlo idėjas; imasi iniciatyvos idėjoms įgyvendinti, sukuria veiksmų planą; į idėjų įgyvendinimą įtraukia kitus.

Komunikavimo: jaučia atsakomybę už pranešimų, tekstų informacijos tikrumą ir tikslumą: siekia tobulinti sakytinės ir rašytinės kalbos gebėjimus; perteikia informaciją atsižvelgdamas į situaciją, tinkamai vartoja įvairias žodinės ir nežodinės raiškos formas; vaizduoja duomenis lentelėmis, diagramomis; laikosi kalbos normų ir kalbos etiketo reikalavimų;

Mokėjimo mokytis: išsikelia realius mokymosi uždavinius ir planuoja mokymosi veiklą; mokosi iš įvairių informacijos šaltinių: randa, suvokia, atsirenka, sistemina, kritiškai vertina informaciją; įsivertina mokymosi veiklą ir rezultatus.

Socialinė: dalijasi žiniomis, įgyta patirtimi su kitais; bendradarbiauja ir dirba komandoje.
Projekto etapai Pasirengimas Projektinėje grupėje iškeliama problema: ne visi mokiniai saugo mokyklos vadovėlius, kartais vadovėliai į biblioteką grąžinami suplyšę, nušiurusiais viršeliais, prirašyti. Suformuluojamas probleminis klausimas: kaip paskatinti mokyklos bendruomenę tausoti vadovėlius? Kuriamos, plėtojamos ir užrašomos idėjos.
Planavimas Atsižvelgus į mokinių išsakytas idėjas sudaromas grupės veiklos planas.Plane numatomos veiklos: patarimų, kaip reikia saugoti vadovėlius, parengimas ir pristatymas klasėms, tyrimo „Tvarkingi vadovėliai“ organizavimas klasėse, tyrimo rezultatų pristatymas. Šios veiklos įtraukiamos į mokyklos veiklos programą. Planuojamos veiklos pristatomos per mokytojų tarybos posėdį, įtraukiami į klasių vadovų veiklos programas. Vienas projektinės grupelės narys, atsižvelgęs į visos projekto grupės veiklos planą, sudaro savo grupės „Minčių žemėlapį“. Jame pažymi savo grupės darbus: klasę, kuriai norėtų sukurti patarimus ir kurioje norėtų organizuoti akciją-tyrimą, kokią vaizdinę priemonę norėtų kurti, kokią informaciją ketina pateikti ir kt. (1 priedas). Kiekvienas projektinės grupės mokinys, atsižvelgęs į sudarytą „Minčių žemėlapį“, išsikelia po 2–3 individualius uždavinius ir juos užrašo plano lentelėje (2 priedas). Plano lenteles mokiniai pildo kiekvieną savaitę projekto pamokoje. Mokytoja kiekvieną pamoką lentelėje įrašo savaitės darbo įvertinimą.
Vykdymas 1. Informacijos paieška, sisteminimas, konspektų rašymas. Norint sukurti patarimus, kodėl būtina saugoti vadovėlius, ir paveikti mokyklos bendruomenę, būtina rasti įdomios, įtikinamos informacijos. Mokiniai, naudodamiesi sudarytu „Minčių žemėlapiu“ ir dirbdami poromis, suformuluoja klausimų informacijos apie vadovėlius ir gamtos apsaugą paieškai. Atrenkama 14 esminių ir įdomiausių klausimų:
  1. Kiek vadovėlių išleidžiama iš vieno medžio?
  2. Kaip vadovėlių tausojimas susijęs su švariu oru?
  3. Kokie gyvūnai netenka namų, kai nukerta medį?
  4. Kaip gaminamas popierius?
  5. Kokių profesijų žmonės dirba leidyklose?
  6. Koks dailininkų vaidmuo kuriant vadovėlius?
  7. Kokios Lietuvos leidyklos leidžia vadovėlius?
  8. Kas yra spaustuvė?
  9. Kiek reikia laiko norint išleisti vadovėlį?
  10. Kokie knygų restauratorių darbai?
  11. Kiek vienam mokiniui kainuoja 1–12 klasės vadovėliai?
  12. Kiek mūsų mokykla išleidžia lėšų vadovėliams įsigyti?
  13. Kokia yra knygos aplanko istorija?
  14. Kokia yra vadovėlio istorija?
Kiekvienas grupės narys pasirenka po vieną klausimą. Reikalavimas ieškančiam atsakymo į pasirinktą klausimą – pasinaudoti ne mažiau kaip dviem informacijos šaltiniais. Mokiniai, norėdami rasti atsakymą, naudojasi ne tik knygomis, internetu, bet ir rašo elektroninius laiškus į leidyklas, Popieriaus departamentą, rengia interviu su mokyklos administratore.
2. Informacijos banko kūrimas.
Kiekvieno grupės nario rasta ir susisteminta informacija pristatoma visai grupei. Sukuriamas informacijos bankas (3 priedas) elektroninėje laikmenoje. Šiuo informacijos  banku naudojasi visi grupės nariai, kurdami klasėms patarimus – vaizdines priemones.
3. Vaizdinių priemonių, kaip ir kodėl reikia saugoti vadovėlius, kūrimas.
Prieš pradėdami kurti vaizdines priemones mokiniai suformuluoja 5 kriterijus, į kuriuos atsižvelgs kurdami priemones ir kuriais vadovausis įsivertindami darbą:
  1. yra bent 3 patarimai, kaip reikia saugoti vadovėlius;
  2. yra 4–6 paaiškinimai, kodėl reikia saugoti vadovėlius;
  3. pateikiama informacija atitinka klasės mokinių amžių;
  4. darbas spalvingas, traukiantis akį, tvarkingas;
  5. nėra klaidų.
Kiekvienas projektinės grupės mokinys sukuria vaizdinę priemonę pasirinktai klasei (4 priedas), įsivertina savo darbą.
4. Patarimų, kaip ir kodėl reikia saugoti vadovėlius, pristatymas klasėms.
Kiekvienas projektinės grupės narys savo sukurtą vaizdinę priemonę pristato pasirinktai klasei (15 priedas, 1–2 pav.): supažindina su projektinės grupės tikslu ir uždaviniais, atsako į mokinių klausimus, padovanoja klasei vaizdinę priemonę, kad ji nuolat primintų, kaip ir kodėl reikia saugoti vadovėlius. Pranešėjai mokinių paprašo, kad visi pasitikrintų, ar jų vadovėliai aplenkti, ar uždėti viršelių kampeliai, užpildytos vardo kortelės, informuoja, kad po dviejų savaičių mokykloje vyks akcija-tyrimas „Tvarkingi vadovėliai“ ir bus tikrinama, kaip mokiniai tausoja vadovėlius (5 priedas). Kai mokinys kalba, kitas projektinės grupės narys vertina jo viešąją kalbą pagal projektinės grupės aptartus vertinimo kriterijus, užpildo vertinimo lentelę (6 priedas).
5. Akcijos-tyrimo „Tvarkingi vadovėliai“ organizavimas.
Mokiniai suformuluoja klausimus, į kuriuos bus siekiama atsakyti tyrimo metu: kiek akcijos organizavimo dieną mokiniai turėjo atsinešti vadovėlių? Kiek vadovėlių atsinešė? Kiek ir kokie vadovėliai buvo aplenkti? Kelių ir kokių dalykų vadovėlių viršeliams uždėti kampeliai, užrašytos vardo kortelės? Ar įplyšę vadovėlių lapai suklijuoti?
Suformulavę klausimus, mokiniai kuria lenteles, kad tyrimo metu būtų patogu fiksuoti informaciją. Kiekvienas mokinys sukuria po lentelę. Lentelės pristatomos grupėje, analizuojama, kurioje lentelėje užfiksuoti duomenys leis atsakyti į visus išsikeltus tyrimo klausimus. Išrenkama viena lentelė, kuria naudosis visi projektinės grupės mokiniai, atlikdami tyrimą pasirinktoje klasėje (7 priedas).
Nutariama akcijos dieną aptiktus neaplenktus vadovėlius surinkti ir sunešti į biblioteką. Mokinys, neapsilenkęs vadovėlio, privalės atsinešti į biblioteką aplanką ir apsilenkti vadovėlį.
Projektinės grupės mokiniai susitaria su klasių, kurioms padovanojo vaizdinių priemonių ir kuriose sakė kalbą, vadovais dėl tyrimo dienos ir laiko. Sutartu laiku projektinės grupės mokiniai tikrina vadovėlius ir duomenis fiksuoja lentelėse.
Apsilankius visose klasėse, rezultatai susisteminami ir apibendrinami, parengiamos diagramos. Išrenkamos trys klasės – akcijos „Tvarkingi vadovėliai“ laimėtojos, kurių mokiniai  apsilenkė visus vadovėlius, uždėjo kampelius visiems vadovėlių viršeliams ir užpildė vadovėlio vardo korteles (3a, 4a, 6c).
6. Padėkų ir prizų klasėms akcijos nugalėtojoms kūrimas.
Projekto grupė nusprendžia, kad klasės – akcijos nugalėtojos – vertos padėkų ir saldžiųjų prizų. Mokiniai žinynuose išsiaiškina, kas rašoma padėkoje, analizuoja padėkų pavyzdžius, mokosi dirbti Microsoft Office Publisher programa, konsultuojasi su dailės ir technologijų mokytojais, kaip reikėtų padėkas papuošti ir įrėminti, kad jas būtų galima pakabinti klasėje. Buvo sukurti saldieji prizai (15 priedas, 3–6 pav.) ir padėkos (15 priedas, 7–8 pav.).
7. Akcijos rezultatų pristatymas per „direktorės valandas“ ir pradinėse klasėse. Apibendrinus akcijos-tyrimo duomenis, parengus padėkas ir prizus nugalėtojams, tyrimo rezultatai buvo pristatyti klasėms. 5–8 klasių mokiniai su tyrimo rezultatais (8 priedas) buvo supažindinti per direktorės valandas. Pranešėjai taip pat apsilankė visose pradinėse klasėse ir supažindino mokinius su pradinių klasių vadovėlių  tyrimo rezultatais (9 priedas).
8. Vadovėlių puslapių kūrimas. Projekto grupei kilo idėja, kad mokiniai labiau tausotų vadovėlius, jei viename iš pirmųjų vadovėlio puslapių būtų įtaigus kreipiamasis į mokinį, skatinantis gerbti kitų darbą ir tausoti vadovėlį. Pasinaudojus informacijos banku, sukuriami vadovėlių puslapiai (10 priedas). Šie mokinių darbai ir siūlymas pasinaudoti projektinės grupės idėja leidžiant vadovėlius išsiunčiami leidykloms „Šviesa“, „TEV“, „Briedis“.
Rezultatų pristatymas Projektinio darbo pateikimas raštu ir pristatymas žodžiu.Pagal mokykloje priimtą projektinių darbų organizavimo tvarką mokiniai, atlikę projektinį darbą, rezultatus pristato raštu ir žodžiu. Rašto darbe mokinys atskleidžia projekto temą, nusako temos aktualumą, pristatyto projekto grupės darbo tikslą ir konkrečius asmeninius uždavinius, aprašo kiekvieno uždavinio rezultatą, kūrybinį procesą, suformuluoja išvadas, pateikia naudotų šaltinių sąrašą. Savo rašto darbą pagal vertinimo lentelę (11 priedas) įsivertina pats mokinys ir įvertina draugas. Atsižvelgęs į draugo pastabas ir patarimus, mokinys patobulina rašto darbą (12 priedas) ir tik tada atiduoda vertinti projekto vadovui ir lietuvių kalbos mokytojui. Kiekvienas mokinys parengia pristatymo kalbą (13 priedas), kurią pasako pasirinktai auditorijai. Mokinių viešąsias kalbas įvertina mokyklos direktorė.
Projekto viešinimas. Su projektu, jo tikslais, eiga ir rezultatais  supažindinta miesto bendruomenė: straipsnis Panevėžio miesto laikraštyje „Sekundė“ (14 priedas).
Įvertinimas Vykdant projektą mokinių įsivertinimas vyksta nuolat. Mokiniai įsivertina ir įvertina draugo pasakytą kalbą, sukurtą darbą, projekto rašto darbą ir kitą veiklą. Baigus projektinę veiklą dar viena pamoka skiriama įsivertinti, apmąstyti grupės ir savo rezultatus. Mokiniai analizuoja, kaip planingai dirbo visus metus, kokius gebėjimus ugdėsi, įvardija sėkmes, svarsto iškilusių sunkumų priežastis, numato, ką kitų mokslo metų projektinėje veikloje norėtų pagilinti ar daryti kitaip.
Priedai 1 priedas. Grupės „Minčių žemėlapis“.
2 priedas. Individualaus projektinės veiklos plano pavyzdys.
3 priedas. Informacijos bankas.
4 priedas. Vaizdinės priemonės.
5 priedas. Informacinio pranešimo pateiktis.
6 priedas. Informacinio pranešimo (viešosios kalbos) vertinimo lentelė.
7 priedas. Tyrimo rezultatų fiksavimo lentelės pavyzdys.
8 priedas. 5–8 klasių vadovėlių  tyrimo rezultatai. Pateiktis.
9 priedas. Pradinių klasių vadovėlių  tyrimo rezultatai. Pateiktis.
10 priedas. Mokinių sukurti vadovėlių puslapiai.
11 priedas. Rašto darbo vertinimo ir įsivertinimo lentelės pavyzdys.
12 priedas. Rašto darbų atlikčių pavyzdžiai.
13 priedas. Mokinių projektinių darbų pristatymas žodžiu. Pateiktys.
14 priedas. Straipsnio apie projektą ištrauka iš Panevėžio miesto laikraščio „Sekundė“.
15 priedas. Nuotraukos, iliustruojančios projekto eigą ir rezultatus.

Į viršų     Filmuota medžiaga