Pagrindiniai kompetencijų ugdymo aspektaiKompetencijų ugdymo praktika

Projektas apibūdinamas kaip mokymosi metodas, padedantis išmokti praktiškai naudotis žiniomis (Petty, 2007, Šiaučiukėnienė, 2006). Jis skatina mokinius mokymąsi sieti su tikrove, ieškoti sąsajų tarp daiktų ir reiškinių, pratintis dirbti grupėje kartu su kitais, sprendžiant vieną visiems aktualią problemą. Šiuo metodu galima mokytis vieno dalyko, bet dažniausiai jis peržengia vieno dalyko ribas, ypač tada, kai sprendžiamos realios problemos. Projektus mokiniai gali vykdyti individualiai, tačiau dažniausiai tai yra komandinė, grupinė veikla. Mokantis projektų metodu pirmiausia, pasitelkus jau turimas žinias, suformuluojama problema. Ieškant sprendimo pritaikomos jau turimos ir naujos įvairių dalykų žinios, mokomasi:

• rinkti ir naudoti reikalingą informaciją;
• sisteminti didelės apimties medžiagą;
• organizuoti savo ir kitų darbą;
• bendradarbiauti sprendžiant iškeltuosius uždavinius;
• imtis atsakomybės už savo veiksmus;
• turėti savo nuomonę ir ją ginti;
• būti savikritiškam ir gebėti kritiškai, argumentuotai aptarti kitų požiūrius;
• suvokti savo darbo tikslus ir perspektyvas;
• sieti teorines žinias su praktiniu darbu;
• suprasti pagrindinius visuomenėje vykstančius procesus.

  P. Sahlberg (2006), aptardamas grupinį tyrimą kaip problemų sprendimu grindžiamą mokymąsi, pabrėžia, kad planuojant tokią veiklą reikėtų remtis visais mokinių gebėjimų aspektais ir mokymosi procesui aktualia patirtimi, ne tik pažintine ir socialine sritimis. Jis išskiria tris pagrindinius grupinio tyrimo principus, tinkamus daugeliui projektų:

• mokymasis vyksta socialiniame kontekste, kuriame mokiniai bendrauja ir bendradarbiauja vieni su kitais. Be to, mokymasis turi būti glaudžiai susijęs su suaugusiųjų gyvenimu ir atliepiantis pačių mokinių gyvenimą šiuo metu;
• grupinio tyrimo metu tiesiogiai remiamasi pačios grupės idėjomis ir principais;
• konstruktyvistine kognityviąja psichologija grįstas požiūris į žinias: žinios yra pirmutinis ir svarbiausias dalykas, kurį mes patys sukonstruojame iš informacijos gabaliukų, jausmų, ankstesnių žinių, įsitikinimų ir savosios patirties, o ne kažkas, kas perteikiama dideliais kiekiais iš išorės.