Komunikavimo gimtąja kalba kompetencijos ugdymas
Komunikavimo gimtąja kalba kompetencija suprantama kaip žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, kuri įgalina žmogų adekvačiai suprasti ir veiksmingai perteikti kitiems kalba reiškiamą įvairiopą turinį – informaciją, mintis ir idėjas, emocinį ir estetinį patyrimą; ji taip pat reiškia gebėjimą ir nusiteikimą atsakingai vartoti kalbą, nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus; ji apima nusiteikimą vertinti gimtąją kalbą kaip bendravimo, savęs, kitų, pasaulio pažinimo ir kūrimo priemonę.
Komunikavimo gimtąja kalba raiškos sritys įvardytos 1 paveiksle. Šios sritys susijusios, pavyzdžiui, mokantis konstruktyvios diskusijos ugdomi ne tik kalbėjimo, bet ir klausymosi gebėjimai, skaitant ir nagrinėjant tekstus atpažįstami minčių organizavimo modeliai, kurie gali būti pritaikyti kuriant savo tekstus ir pan. Kalbos sistemos pažinimas integruotas į visas kalbinės veiklos sritis ir suprantamas kaip veiksmingo komunikavimo prielaida.
1 pav. Komunikavimo gimtąja kalba raiškos sritys.
Komunikavimo gimtąja kalba kompetencijos ugdymas sudaro prielaidas ne tik mokinių kognityvinei raidai, bet ir jų savivokos, saviugdos, saviraiškos plėtotei. Skaitydami įvairius tekstus ir patys bandydami juos kurti mokiniai įgyja emocinės bei estetinės patirties, ugdosi vaizduotę, kūrybinį mąstymą, apmąsto savo patyrimą, mokosi jį reikšti. Svarstydami tekstuose reiškiamus požiūrius, teigiamas vertybes mokiniai įgyja gebėjimų pažinti bei apmąstyti savo ir kitų dvasinę patirtį, kurti, permąstyti, keisti savąsias vertybes.
Komunikavimo gimtąja kalba kompetencijos ugdymas glaudžiai susijęs su kultūrinės kompetencijos ugdymu. Nagrinėdami savo tautos ir kitų tautų literatūrinį palikimą, pažindami kalbą kaip socialinį kultūrinį reiškinį, mokiniai suvokia istorinės atminties, tradicijų, gimtosios kalbos vertę, asmeninio indėlio į kultūros kūrimą prasmę.
Labai svarbu, kad per gimtosios kalbos pamokas mokiniai patirtų ir įsisąmonintų, jog gimtosios kalbos mokymasis yra asmeniškai vertingas, nes įgalina pažinti save ir pasaulį, bendrauti, tobulėti, dalyvauti visuomenės gyvenime, sėkmingai siekti savo tikslų.
Kaip ugdoma komunikavimo gimtąja kalba kompetencija?
Kad sėkmingai ugdytųsi komunikavimo kompetenciją, mokiniai turėtų nagrinėti įvairius tekstus siekdami išsiaiškinti, kaip kalbos vartojimas priklauso nuo tikslo, situacijos, adresato patirties ir lūkesčių, ir mokytis veiksmingai vartoti kalbą siekdami įvairių tikslų įvairiose socialinėse kultūrinėse situacijose. Mokiniams pateikiamos užduotys turėtų būti kryptingos komunikaciniu aspektu. Pavyzdžiui, svarbu ne tik įvardyti kalbėjimo ar rašymo temą, bet ir aiškiai apibrėžti tikslą, adresatą, situaciją, taip pat siūlyti mokiniams kuo didesnę jų įvairovę. Ypač vertingos tokios užduotys, kai mokiniai gali vartoti kalbą autentiškose situacijose, pavyzdžiui, rengti lankstinukus, sienlaikraščius, pasakoti apie mokyklą jos svečiams, pristatinėti knygas žemesniųjų klasių mokiniams ir pan., patys rinktis užduotis ir pasiskirstyti vaidmenimis. Šiuo požiūriu daug galimybių atveria tiriamoji, projektinė veikla.
Veiksmingam kalbėjimo ir rašymo gebėjimų ugdymuisi ypač svarbus konstruktyvus atsakas – ir mokytojo, ir bendraamžių. Todėl mokinio pastangas kurti sakytinį ar rašytinį tekstą turi palaikyti komentavimas, iš kurio būtų aišku, ką mokinys daro gerai, ką ir kaip reikėtų tobulinti.
Skaitydami įvairaus pobūdžio tekstus ir jų klausydamiesi mokiniai turi išsiugdyti supratimą, kad tekstais siekiama įvairių tikslų, juose reiškiami tam tikri požiūriai, kuriuos reikia atpažinti, suprasti, įvertinti; kad atidus skaitymas, nagrinėjimas, kaip įvairiomis raiškos ir komponavimo priemonėmis kuriama prasmė, padeda adekvačiai suprasti tekstą. Ugdymo procese turėtų būti sudaryta pakankamai galimybių nagrinėti, vertinti įvairiuose šaltiniuose reiškiamų požiūrių pagrįstumą, mokytis argumentuotai diskutuoti.
Mokinių skaitymo gebėjimų ugdymas apima ir metakognityvinį mokymąsi: mokiniai turi mokytis taikyti įvairias teksto suvokimo strategijas, kalbėtis apie tai, kaip jie įveikia skaitymo metu iškylančius teksto suvokimo sunkumus. Pastarųjų dešimtmečių skaitymo tyrėjai nurodo, kad geri skaitytojai skaito tekstą labai aktyviai: prieš skaitydami peržvelgia teksto visumą, mėgina numatyti, kas tekste bus kalbama, stebi, ar jų numatymai pasitvirtina, sieja teksto informaciją, idėjas su tuo, ką žino, yra patyrę, kvestionuoja, keičia savo pamatines žinias, jei jos neatitinka skaitomų dalykų, aiškinasi nežinomų žodžių reikšmę remdamiesi kontekstu, išskiria pagrindines idėjas ir svarsto, kaip jomis galėtų pasiremti spręsdami problemas. Geri skaitytojai taip pat atpažįsta situacijas, kai jiems tekstas tampa neaiškus, ir taiko įvairias strategijas, kad įveiktų kylančius sunkumus. Tai vadinama „supratimo savikontrole“. Esminė tyrimų rekomendacija ugdymo procesui yra tokia: šių strategijų turi būti mokoma. Mokytojas turi aiškiai parodyti, kada ir kaip šios strategijos taikomos, mokiniai, mokytojo vadovaujami ir padedami, turi mokytis taikyti šias strategijas skaitydami, kol jų taikymas taps įpročiu.
Atkreiptinas dėmesys ir į kitą skaitymo tyrėjų įžvalgą, kad vienas reikšmingiausių veiksnių, turinčių įtakos mokinių skaitymo pasiekimams, nusiteikimui skaityti ir mokytis visą gyvenimą, yra skaitymo motyvacija. Ją skatina asmeninių mokinių interesų paisymas, galimybė rinktis įvairaus pobūdžio ir sudėtingumo knygas. Svarbu skirti laiko skaityti, tyliai ir balsu, ir kalbėtis apie tai, kas perskaityta: dalytis įspūdžiais, reakcijomis, mintimis.
Kaip ir visos kompetencijos, komunikavimo gimtąja kalba kompetencija sėkmingiausiai ugdoma tada, kai tampa visos bendruomenės rūpesčiu. Per visų dalykų pamokas mokiniai turėtų mokytis tinkamai vartoti dalyko sąvokas, taisyklingai jas tarti ir užrašyti. Apskritai mokiniams turėtų būti keliamas reikalavimas taisyklingai vartoti sakytinę ir rašytinę kalbą visų dalykų pamokose. Be to, mokydamiesi įvairių dalykų mokiniai turėtų plėtoti gimtosios kalbos pamokose pradėtus formuoti gebėjimus: kalbėti ir rašyti atsižvelgdami į tikslą ir adresatą, pasirinkti dalykiniam turiniui tinkamą raišką, taikyti teksto kūrimo ir suvokimo strategijas ir kt.
