Kompetencijų ugdymo praktikaPagrindiniai kompetencijų ugdymo aspektai

Mokykla išgyvena nuolatinius pokyčius, kuriems įtakos turi ne tik išorės, bet ir vidiniai veiksniai, todėl pereinant nuo dalyko mokymo prie visapusiškos asmenybės ugdymo(si), nebepakanka vieno mokytojo pastangų. Svarbu įtraukti kiekvieną mokyklos bendruomenės narį į kokybiškai naujais santykiais grįstos, kompetencijų ugdymą(si) užtikrinančios mokyklos kaip besimokančios bendruomenės kūrimą. Mokyklos bendruomenė turėtų kurti naujas komunikavimo ir bendradarbiavimo formas ne tik su tiesioginiais mokyklos partneriais – tėvais, mokyklos tarybos nariais, rėmėjais, bet ir vietos politiniais, religiniais lyderiais, įvairiomis jaunimo organizacijomis, žiniasklaidos atstovais, galų gale draugais, kaimynais, galinčiais daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką ugdymo(si) proceso kokybei.

Taigi XXI amžiaus mokykla turi sutelkti pastangas kurti ir plėtoti bendravimo, bendradarbiavimo, mokymosi kartu ir vieniems iš kitų kultūrą. Sėkmingos mokyklos veiklos pamatu tampa bendradarbiavimu grįsti santykiai, kurie aprėpia įvairiopą partnerystę (1 pav.).

1 pav. Mokyklos partnerystės ryšiai

Siekiant kokybiškos ugdymo kaitos, kiekvienai mokyklai svarbu turėti mokytojų konsultantų komandą, kuri galėtų padėti mokytojams daugiau atsakomybės už mokymąsi suteikti pačiam mokiniui:

• skatinti besimokančiuosius ir siekti, kad šie įprastų mokytis, suvokdami, kaip jie tai daro;
• naudotis atvirų bei nuotolinių mokymų galimybėmis, kad jos būtų kuo efektyviau panaudojamos ir sukurtų interaktyvią terpę tarp besimokančiojo ir mokymosi programos(-ų);
• naudotis visais įmanomais tėvų ir bendruomenės žmogiškaisiais ištekliais, siekiant aktyvaus indivi­dualizuoto mokymosi;
• skatinti naudotis visomis komunikacijų technologijomis ir palaikyti ryšius su kitais bendraminčiais vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu;
• visokeriopai remti mokymąsi: plėsti verslo, pramonės, mokyklų, aukštų­jų bei papildomo mokymo institucijų partnerystę ir bendradar­biavimą su vietos valdžia bei neformaliojo švietimo sistema;
• kiekvienam besimokančiajam padėti mokytis, stebėti ir vertinti asmeninių tikslų įgyvendinimo eigą;
• įtraukti mokinius į mokymosi pažangos apmąstymus, pokalbius, skatinančius suvokti mus supantį pasaulį ir išryškinan­čius kritiško ir kūrybinio mąstymo vertę;
• mokymosi rezultatus sieti su mokymosi galimybėmis.

Taigi vienas iš daugelio tikslų, keliamų XXI amžiaus mokytojams, – bendradarbiaujant su įvairiais partneriais įgyti ir naudoti tas priemones, metodus bei išteklius, kurie skatina ir išsaugo besimokančiųjų troškimą ir gebėjimą mokytis.