Kompetencijų ugdymo praktikaPagrindiniai kompetencijų ugdymo aspektai

Mokymasis yra aktyvus kuriamasis procesas. Tai reiškia, kad mokinys turi būti paskatintas ir įtrauktas pats pažinti dalykus, procesus ar reiškinius, pats išsiugdyti reikalingus gebėjimus.
Mokymasis yra sukauptų žinių ir gebėjimų siejimas. Tai reiškia, kad mokinys turi būti skatinamas įžvelgti saitus tarp jau turimų ir naujų žinių ar gebėjimų, kitaip tariant, nerti žinių ir gebėjimų „tinklą“, o ne rikiuoti naujai įgytas žinias ir gebėjimus „ant lentynėlių“.
Mokymasis yra bendradarbiavimas. Tai reiškia, kad mokinys turi būti paskatintas suvokti esąs narys bendruomenės, kuriai jo žinios ir gebėjimai gali būti naudingi ir kuri gali daryti įtaką toms žinioms ir gebėjimams: sukelti naujų minčių, paskatinti sužinoti naujų dalykų, rasti geresnį žinių pritaikymo būdą ir pan. Tik kalbėdamiesi, aiškindamiesi, ginčydamiesi, svarstydami mokiniai gali veiksmingai ugdytis savo gebėjimus.
Mokymasis turi tikslą. Tai reiškia, kad mokinys turi aiškiai suprasti mokymosi tikslus, o dar geriau – mokiniai turi būti skatinami drauge su mokytoju, bendraklasiais ar individualiai keltis mokymosi tikslus.
Mokymasis yra savitvarka. Tai reiškia, kad mokinys turi būti skatinamas ir pratinamas planuoti, valdyti ir apmąstyti savo mokymosi laiką, veiklą ir jos rezultatus.
Mokymasis yra susijęs su kontekstu ir aplinkybėmis. Tai reiškia, kad mokymo procesas turi būti siejamas su realaus gyvenimo kontekstu, tada bus galima pasiekti geresnių rezultatų.

(Pagal Sahlberg, 2004)

Siekiant padėti mokiniams išsiugdyti kompetencijas, mokytojui svarbu:

• įtraukti mokinį į aktyvų, sąmoningą mokymąsi;
• planuoti mokymosi, o ne tik mokymo procesą;
• individualizuoti ir diferencijuoti mokymą ir mokymąsi;
• taikyti mokytis padedantį vertinimą;
• išnaudoti IKT galimybes visiems dalykams mokyti ir mokytis;
• sukurti mokymąsi skatinančią aplinką;
• įtraukti tėvus į ugdymo procesą.

Mokymosi psichologijos tyrėjai teigia, kad mokymosi sėkmė priklauso nuo mokinio motyvacijos. Roberto Marzano manymu, emocinė sritis iš esmės valdo metakognityvinę ir kognityvinę sritis, kitaip tariant, jei besimokantis žmogus nėra išsiugdęs teigiamų nuostatų, sunku tikėtis sėkmingos metakognityvinės ir kognityvinės veiklos.

Nuo ko priklauso mokinių motyvacija? Viena iš teorijų aiškina, kad mokinių mokymosi motyvaciją lemia mokymosi vertingumo suvokimas ir tikėjimas sėkme (Petty, 2008).  

1 pav. „Mokymosi variklis“ (Pagal Petty, 2006).

Kas gali rodyti, kad ugdymas yra sėkmingas? Atsakymas – mokiniai, kurie:

• noriai mokosi, daro pažangą;
• kritiškai ir kūrybiškai mąsto;
• noriai įsitraukia į mokyklos ir bendruomenės gyvenimą, rodo iniciatyvą;
• renkasi sveiką, saugų gyvenimo būdą;
• pozityviai elgiasi;
• saugo gamtą ir aplinką.