Pagrindiniai kompetencijų ugdymo aspektaiKompetencijų ugdymo praktika

Kokia pamoka yra gera?

Gerai pamokai būdingi šie bruožai:
    • Suformuluoti mokiniams ir mokytojui aiškūs mokymosi uždaviniai.
    • Taikomi tinkami mokymo(si) ir (įsi)vertinimo metodai.
    • Pamokoje skatinamas savarankiškas mokymasis.
    • Laiku suteikiama grįžtamoji informacija.
    • Tinkamas žinių ir jų praktinio pritaikymo santykis.
    • Mokymas ir mokymasis individualizuojamas ir diferencijuojamas.
    • Aukštesnio pasiekimų lygio mokiniams siūlomos platesnės ir/ar gilesnės veiklos.
    • Žemesnio pasiekimų lygio mokiniams papildomai teikiama įvairiopa pagalba.

(pagal Beckley)

Apie ką reikėtų pagalvoti prieš pamoką ir po jos?
Prieš pamoką mokytojui verta paanalizuoti:

  • Kuo planuojama pamoka vertinga skirtingų poreikių, polinkių ir mokymosi galimybių mokiniams?
  • Kokias nuostatas, vertybes ir gebėjimus ugdysis mokiniai?
  • Kaip ji siejasi su mokinių asmenine patirtimi ir interesais?
  • Kaip bus remiamasi anksčiau įgytomis mokinių žiniomis ir gebėjimais?
  • Kokių naujų dalyko žinių ir gebėjimų įgis mokiniai?
  • Kokios bendrosios kompetencijos bus ugdomos?
  • Kaip bus skatinamas aktyvus mokymasis?
  • Kaip bus atsižvelgiama į mokinių poreikius ir galimybes?
  • Kaip bus teikiama grįžtamoji informacija mokymosi metu?
  • Kaip bus vertinama ir įsivertinama, atsižvelgiant į mokymosi uždavinius?
Po pamokos mokytojui tiktų pamąstyti, keliant tokius klausimus:
  • Kas pamokoje pavyko?
  • Kas nepavyko? Kodėl?
  • Ko pamokoje mokiniai išmoko? Iš ko tai matyti?
  • Kokius klausimus su mokiniais dar reikėtų išsiaiškinti?
  • Kaip tolesnis mokymas(is) bus susijęs su šios pamokos rezultatais?

Kokia turėtų būti pamokos struktūra?
Bendriausia pamokos struktūra turėtų būti trijų dalių:
  • įvadinės;
  • mokymosi veiklos;
  • apibendrinimo.
Įvadinėje dalyje turėtų būti įvardytas konkretus pamokos turinys: tema, problema, uždavinys (-iai) ir kompetencijos (nuostatos, žinios ir gebėjimai), kurias numatoma ugdyti pamokoje.
Mokymosi veiklos dalyje turėtų būti įgyvendinamos atitinkančios mokymosi uždavinius ir mokinių poreikius bei galimybes mokymo(si) veiklos ir metodai, padedantys ugdyti(s) įvardytas kompetencijas.
Apibendrinimo dalyje turėtų būti numatyta galimybių patiems mokiniams įsivertinti, kaip jiems sekėsi siekti iš(si)keltų uždavinių.
Įvadinė dalis: ko siekiama? trumpa veikla, susijusi su praėjusia pamoka (gali ir nebūti); mokymosi uždavinių kėlimas ir aptarimas; motyvavimas, sudominimas, turimų žinių, patirties aktualizavimas
Mokymosi veikla: kaip veikiama siekiant pamokoje išsikeltų uždavinių? naujos medžiagos pateikimas; individualus, grupės ar visos klasės darbas: praktinės užduotys, pavyzdžiui eksperimentas, stebėjimas ar kt., pratimai, teksto skaitymas ir aptarimas, teorinės medžiagos aptarimas nurodytu aspektu, trumpi rašiniai, diskusijos ir pan.
Apibendrinimas: iš ko galima spręsti apie pasiekimus? mokymosi veiklos rezultatų ir proceso aptarimas (pvz., parašyto teksto pavyzdžio aptarimas, grupės darbo pristatymas ir pan.), mokytojo ir bendraklasių vertinimas ir įsivertinimas; veiklos reflektavimas, atsakant į pateitus klausimus; tolesnių mokymosi žingsnių numatymas.
Į viršų     Filmuota medžiaga